Daugiau nei 40 proc. lietuvių įsitikinę, kad dabar žmonės namuose praleidžia kur kas mažiau laiko nei prieš dešimt ar penkiolika metų. Paklausti, ar po darbų ar studijų norėtų namuose praleisti daugiau laiko nei dabar, daugiau nei pusė – 54 proc. – respondentų atsakė teigiamai.
Kaip sako Martynas Žibūda, „Eika“ plėtros direktorius, situacija – paradoksali. Žmonės ilgą laiką ieško šilto, jaukaus, patogaus būsto, tam skiria daug energijos ir lėšų, tačiau, kaip parodė atliktas tyrimas, jame beveik nebūna.
„Viena brangiausių gyvenimo investicijų – savas būstas – daliai lietuvių tampa vieta, kur užsukama tik pernakvoti ir trumpam atsipūsti nuo darbų. Mes kaip namų statytojai manome, kad namai – tai gerokai daugiau nei stogas virš galvos. Tai brangiausia vieta kiekvieno žmogaus gyvenime. Tik namuose visuomet saugu, jauku, šilta. Norėdami tai priminti, nutarėme vieną kartą per metus skelbti Namų dieną. Tą dieną darbus baigti anksčiau ir laisvą popietę bei vakarą praleisti namuose. Prie šios akcijos lapkričio 20-ąją kviečiame prisijungti visas Lietuvos įmones“, – sako M. Žibūda.
Jo teigimu, pagrindinis šios dienos tikslas – paskatinti žmones daugiau dėmesio skirti vienai reikšmingiausių vietų gyvenime – namams bei brangiausiems žmonėms – šeimai. „Ragintume ir pačius darbdavius neužsibūti kabinetuose. Atsitraukti nuo darbų, pamiršti dienos rūpesčius ir laisvą lapkričio 20-osios popietę praleisti būtent namuose“, – sako nekilnojamojo turto plėtros ekspertas.
Kad namams ir šeimai nelieka laiko, jie atsiduria antrajame plane, mano ir psichologas dr. Marius Daugelavičius. Jo teigimu, lietuviai pamažu virsta vakariečiais, visą dėmesį sutelkiančiais į karjerą ir savęs realizavimą. Psichologas įsitikinęs, kad didžiają paros ir energijos dalį skirti darbui ir karjerai neturėtų būti norma.
„JAV gyventojas pagūžčiotų pečiais ir pasakytų, kad dirbti per savaitę daugiau nei aštuoniasdešimt valandų, o šeimai ir namams skirti vos vieną laisvą dieną per dvi savaites, yra įprasta. Tačiau neradęs laisvo laiko sau, šeimai, poilsiui ir miegui, žmogus galiausiai perdegs nuo streso, įtampos ir nuovargio“, – sako dr. M. Daugelavičius.
Psichologas primena, kad ankstesniais laikais lietuviai dirbo daugiau valdiškų darbų – jie išbūdavo darbovietėje skirtą laiką, o po to šiaušdavo savais reikalais, grįždavo namo. Dabar sistemiško, tiksliai valandomis apibrėžto darbo mažėja. Dėl šios priežasties ilgėja darbo valandos. Išsiplečia ir pati darbo erdvė – pradedama dirbti iš kitų vietų, keliaujant. Darbine aplinka neretai virsta ir namai, kurie ilgainiui pradedami tapatinti tik su darbiniais rūpesčiais, o ne su ramybe ir poilsiu.
Tyrimo duomenimis, mažiausiai laiko namams ir šeimai randa aukštąjį išsilavinimą įgiję lietuviai (beveik 50 proc.) ir didžiausių pajamų grupės atstovai (49 proc.).
