Dėl privačių vandentiekio tinklų naudojimo su bendrove „Klaipėdos vanduo“ keletą metų besiginčijanti Klaipėdos rajono mėsos perdirbimo įmonė „Agrovet“ teisme pasiekė pergalę, kuri panašius ginčus ateityje turėtų padėti spręsti ir kitiems.
Panašių atvejų nestinga ir kitose šalies vietovėse. Tiesa, teisėjų sprendimai ne visuomet būna palankūs tinklų savininkams.
Nubraukė ankstesnę nuolaidą
Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad 10 metų „Agrovet“ paklotomis trasomis savo abonentams vandenį tiekusios bendrovės „Klaipėdos rajono vandenys“ ir „Klaipėdos vanduo“ privačiai įmonei turi sumokėti 150 tūkst. litų.
Kretingalės miestelyje įsikūrusi mėsos perdirbimo įmonė buvusio tarybinio ūkio vandentiekio tinklus privatizavo 1992 metais.
Prieš 10 metų „Agrovet“ už 200 tūkst. litų pusės kilometro ilgio vamzdynus pertiesė ir įsiregistravo kaip savo nuosavybę.
Didžiąją jų dalį sudarė įmonės lėšomis nutiestos papildomos trasos, kuriomis vanduo buvo tiekiamas daliai Kretingalės gyventojų ir kitoms bendrovėms.
Privačiomis trasomis vandenį tiekė ir „Klaipėdos rajono vandenys“. „Agrovet“ už jį mokėjo tiek pat, kiek visi šios bendrovės klientai. Vandentiekio įmonė mėsos perdirbėjams buvo sumažinusi tik nuotekų surinkimo tarifą.
Tačiau nuo praėjusių metų vandens tiekimą Kretingalėje perėmusi bendrovė „Klaipėdos vanduo“ ankstesnių sutarčių nepripažino ir nuolaidos nebetaikė.
Kilęs ginčas dėl naudojimosi vamzdynais netrukus persikėlė į teismus.
Siūlė juokingą kompensaciją
Abi vandentiekio įmonės pripažino, kad dėl privačių tinklų naudojimosi sutarčių su jų savininkais nebuvo.
Tačiau jos aiškino, kad mėsos perdirbėjai dėl tinklų naudojimosi ar išpirkimo anksčiau nesitarė, o bėgant metams esą susiklostė ilgalaikiai panaudos santykiai, už kuriuos kompensuoti esą nebereikėtų.
Su tuo nesutikusi „Agrovet“ apskaičiavo, kad per 10 metų abi vandentiekio įmonės įsiskolino beveik pusę milijono litų.
Tačiau jos pasiūlė vos 3,6 tūkst. litų. Vėliau kompensacija buvo padidinta iki 18 tūkst. litų, bet teismas pripažino, kad tokia kaina aiškiai per maža ir toli gražu neprilygsta naudoto turto vertei.
Nutiesė savo vamzdyną
Kol šis ginčas buvo nagrinėjamas teisme, „Klaipėdos vanduo“ nusprendė išsiversti be „Agrovet“ vamzdžių ir šių metų pradžioje šalia jų nutiesė savo trasą, kuri kainavo apie 200 tūkst. litų.
Neabejojama, kad dėl tokios investicijos ateityje tarifas padidės visiems šios įmonės klientams.
„Kam reikėjo demonstruoti savo ambicijas ir švaistyti įmonės lėšas, jeigu civilizuotai susitarus dėl kompensacijos buvo galima ir toliau naudotis mūsų vandentiekiu?“ – tokio sprendimo nesuprato „Agrovet“ vadovas Augenijus Gudžiūnas.
Kaune – panašus atvejis
Dėl naudojimosi privačiomis trasomis su Kauno vandens tiekėjais bylinėjasi ir inžinerinių paslaugų įmonė „Avelana“.
Prieš 10 metų ji privačių sklypų kvartale paklojo per 6 kilometrų ilgio vamzdyną, kuriuo „Kauno vandenys“ vandenį tiekia 115 individualių namų gyventojams.
Prieš ketverius metus įmonė kreipėsi į teismą, prašydama už jo naudojimą priteisti per 400 tūkst. litų.
Kauno apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas „Avelanos“ ieškinį atmetė, teigdami, kad įstatymas tiekėjo neįpareigoja išpirkti viešam naudojimui reikalingų privačių tinklų.
Bet Aukščiausiasis teismas nutarė, jog tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad vandens tiekėjas privačia infrastruktūra turi teisę naudotis nemokamai, tad bylą grąžino nagrinėti iš naujo.
Paklojo trasas laukuose
Antrą bylų ratą pradėjęs Kauno apygardos teismas į tai neatsižvelgė ir „Avelanos“ ieškinį vėl atmetė, nusprendęs, kad išpirkus privačius tinklus viešasis tiekėjas patirs nuostolį ir dėl to išaugs vandens kaina.
„Tai kertasi su verslo logika. Kuo skiriasi už privačias Lietuvos bendrovės lėšas paklotas vamzdynas nuo trasų, kurios įrengtos už ES lėšas?“ – klausė „Avelanos“ vadovas Povilas Giedrys.
Pasak jo, skubėdami panaudoti ES lėšas „Kauno vandenys“ už beveik 200 mln. litų trasas nutiesė tuščiuose laukuose, nors šios investicijos tikrai padidins vandens kainą.
O „Avelanos“ trasomis jau 10 metų naudojasi keletas šimtų žmonių, kurie moka vandentiekio įmonei.
P.Giedrys vylėsi, kad viską išspręs Lietuvos apeliacinis teismas, kuris užsakė privačios įmonės vandentiekio trasos įvertinimą.
