„Tai bendrovė, neturinti jokios atsakomybės“, – nuoskaudą liejo buvęs ribotos atsakomybės bendrovės „Auto Kada“ direktorius panevėžietis Rimantas (pavardė redakcijai žinoma).
Tuo tarpu šeimininkas Latvijoje mano priešingai.
„Vyras ieško priešų. Jis įsižeidęs, kad buvo atleistas“, – sakė Latvijos įmonės „Auto Kada“ vadovas Janis Ozolinis ir patikino, kad priežasčių atsisakyti darbuotojo, paslaugų buvo apsčiai.
„Vokeliuose atlyginimų niekada nemokėjome“, – pridūrė latvis.
Panevėžiečio kaltinimų nepriima ir Lietuvos VMI. „Lietuvos mokesčių administratorius minėta įmone aktyviai domisi ir toliau – vyksta mokestinis tyrimas“, – sakė Panevėžio apskrities VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojas Vidas Osipovas.
Juolab inspektoriai turi dėl ko priekaištauti įmonei „Auto Kada“ – specialistams nustačius pažeidimų, apskaitos tvarkymą įmonė iš Panevėžio perdavė kolegoms Šiauliuose.
Kritikos strėlės skrieja ir prokurorų pusėn: kodėl jie atsisakė atlikti tyrimą?
Algą mokėjo vokelyje?
Rimantas pats, tuomet būdamas latvių įmonės „Auto Kada“ darbuotoju, prieš kelerius metus rūpinosi jos padalinio įkurtuvėmis Lietuvoje.
Jis suskaičiavo, kad šioje įmonėje, kurios atstovai išsimėtę po Šiaulius, Klaipėdą, Kauną ir Uteną, dirbo 12 žmonių.
Anot panevėžiečio, darbuotojams atlyginimas buvo mokamas vokeliuose. Tiesa, jo dydžiu niekas nesiskundė – 2500–3000 litų. Tačiau darbuotojai bėgant metams vis garsiau išsakydavo norą būti socialiai apsaugoti.
Tam pritarė ir pašnekovas. Tačiau, anot jo, pasidalijęs tokiais pageidavimais su šeimininkais Latvijoje, buvo atleistas. Kaip ir jo žmona, dirbusi toje pačioje įmonėje. Sutuoktinė buvo atleista netgi neįspėta.
Pasiuntė į Latviją
Dėl atleidimo iš darbo panevėžietis bylinėjasi. Tačiau jį labiausiai stebina Lietuvos mokesčių inspektorių požiūris. Vyras tikina, kad šie atsainiai pažiūrėjo į latvių įmonės reikalus.
Panevėžyje VMI inspektoriaus apdorota verslininko sukaupta medžiaga pasiekė prokuratūrą, tačiau prokurorai atsisakė tirti panevėžiečio skundą.
„Iš prokuratūros gavome atsakymą: jei nori, kreipkis į teismą arba išvis važiuok į Latvijos teismą. Bet juk grobstoma iš Lietuvos valstybės biudžeto. Ar šimtatūkstantinės sumos, kurios nepateko į biudžetą, nerūpi? Taip, aš apgautas, tačiau juk didžiausias nuostolis valstybei“, – piktinosi jis.
Jį piktino ir tai, kad įmonė Lietuvoje pasirinko ribotos atsakomybės bendrovės statusą. Mat šitaip, anot vyro, galima vengti atsakomybės.
Ribotos atsakomybės bendrovės dalyvių skaičius ribotas, o įstatinis kapitalas sudaro vos 1 tūkst. litų. Pats bendrovės valdymas paprastesnis nei akcinių bendrovių, nes paremtas akcininkų susitarimu.
Esminis skirtumas – individualios įmonės savininkas atsako savo turtu, tad jeigu jo verslas bankrutuoja, bankrutuoja ir jo šeima. Ribotos atsakomybės bendrovės formos akcininkų atsakomybė yra ribota, akcininkai atsako tik įmonės turtu.
Tokį pat statusą „Auto Kada“ turi ir Latvijoje.
Kelią perbėgo katė
„Neneigsiu, kad pažįstų tą poną. Dirbome kurį laiką kartu“, – lrytas.lt sakė „Auto Kada“ vadovas latvis Janis Ozolinis.
Kodėl latvio ir lietuvio keliai išsiskyrė? Anot J.Ozolinio, darbuotojui stigo techninių žinių, kurios reikalingos dirbant automobilių detalių įmonėje.
„Nei su klientais, nei su kolektyvu jis neužmezgė gerų santykių. Ir su darbuotojais, ir su klientais bendravo šiurkščiai. Dėl jo praradome daug klientų“, – buvusio kolegos trūkumus vardijo latvis.
Pasak J.Ozolinio, išties iš pradžių Rimantas buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų, o vėliau ir atleistas.
Tačiau per menka kompetencija – dar ne viskas. Anot latvio, buvęs lietuviškosios „Auto Kada“ darbuotojas įmonės pinigus eikvojo savo reikmėms: tarkim, pirko guminius batus medžioklei ar tarnybinio automobilio detales pakeitė senomis.
Tuo tarpu Rimantas tikina to nedaręs: už mašiną kas mėnesį mokėjo įmonės savininkams, o batus pirkęs šeimininkų užsakymu.
„Kaip galėjau iki tokio lygio pakelti įmonę, jei man stigo kompetencijos?“ – klausė vyras.
Svarbiausią priekaištą – kad latviai lietuviams mokėjo atlygį vokeliuose – latvis kategoriškai atmeta.
„O ir teismas juk nusprendė nutraukti bylą“, – apie rugsėjo pabaigoje įvykusį posėdį Lietuvoje kalbėjo J.Ozolinis.
„Mes nesame idealūs, bet tokių dalykų nedarome“, – pridūrė latvis ir patikino, kad nei Lietuvos, nei Latvijos valstybinė mokesčių inspekcija jiems priekaištų neturi, mat įmonė abiejose valstybėse mokanti mokesčius, kaip ir pridera.
Prokurorai meta akmenį VMI
Kaip paaiškino Generalinės prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė, prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, mat rėmėsi VMI pateikta informacija, o šioje nebuvo nurodyta, kad šioje įmonėje Lietuvos teritorijoje galimai buvo mokami atlyginimai vokeliuose.
„VMI nustatė tik smulkių pažeidimų“, – sakė R.Stundžienė.
Tyrimas tęsiamas
Vidas Osipovas
Panevėžio apskrities VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojas
„2013 m. spalio pabaigoje Panevėžio apskrities VMI specialistai baigė Latvijos įmonės SIA „Auto Kada“ (Lietuvoje – RAB „Auto Kada) operatyvų patikrinimą Šiaulių, Kauno ir Klaipėdos miestuose esančiose šios įmonės parduotuvėse bei Panevėžyje esančioje buhalterinės apskaitos tvarkymo vietoje.
Visuose trijuose miestuose esančiose parduotuvėse buvo nustatyti pajamų neapskaitymo atvejai, už tai surašyti trys administracinės teisės pažeidimo protokolai ir skirtos baudos. Praėjus kelioms dienoms po inspektorių atliktų patikrinimų SIA „Auto Kada“ perkėlė Lietuvoje veikiančių filialų apskaitos tvarkymą iš Panevėžio į Šiaulius.
2014 m. sausio pradžioje Panevėžio apskrities VMI gavo informacijos apie SIA „Auto Kada“ galimai daromus mokestinius pažeidimus (atlyginimų mokėjimus vokeliuose, pajamų neapskaitymą). Inspektoriai atliko papildomą tyrimą. Kadangi dalis pranešėjo pateiktų galimų įrodymų reikalavo gilesnės ekspertizės, kurią gali atlikti tik teisėsaugos institucijos, surinkta medžiaga sausio pabaigoje buvo perduota Panevėžio apygardos prokuratūrai.
2014 m. vasario 11 d. Panevėžio apygardos prokuratūra priėmė nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (neįžvelgus nusikaltimo ar baudžiamo nusižengimo požymių).
Tuomet balandžio pabaigoje pranešėjas kreipėsi į Panevėžio apskrities VMI su prašymu surinktą medžiagą perduoti Latvijos mokesčių administratoriui. Prokuratūrai grąžinus visą reikiamą medžiagą į Panevėžio AVMI, ši buvo persiųsta į VMI pagal galiojančią tvarką ir apie tai pranešėjas buvo informuotas.
Iš VMI, atlikus visas reikiamas procedūras, medžiaga liepos viduryje perduota Latvijos mokesčių administratoriui.
Lietuvos mokesčių administratorius minėta įmone aktyviai domisi ir toliau – vyksta mokestinis tyrimas.“
