Socializmo šauklys ir buvęs Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas jau mirė, bet šalis stengiasi neišklysti iš jo nustatyto kelio.
Žmonės už tai moka didžiulę kainą. Šalia Šiaurės Korėjos ir Kubos Venesuela tapo trečiąja pasaulio valstybe, kurios piliečiams šiuo metu yra nustatytos maisto prekių kvotos.
Palieka pirštų atspaudus
Maria Varge stovėjo ilgoje prie prekybos centro nutįsusioje eilėje, kad įsigytų aliejaus ir pieno. Į parduotuvę moteris pateko tik tuomet, kai specialiu aparatu buvo nuskaityti jos pirštų atspaudai.
Visa tai daroma tam, kad antrą sykį tas pats žmogus nebegalėtų įsigyti prekių daugiau, nei valdžia nustatė.
Bet venesueliečiams šiuolaikinės technologijos gyvenimo nepalengvino. Eilės išliko milžiniškos, o būtiniausių produktų katastrofiškai stinga.
„Dėl šių mašinų eilės tapo dar ilgesnės, o kai patenki į vidų, vis tiek nėra to, ko reikia“, – skundėsi 50-metė M.Varge.
Rugsėjį Venesuelos vyriausybė įdiegė skenerių sistemą 36 Sulijos valstijos prekybos centruose, o neseniai ją pritaikė ir keliose šalies sostinės Karakaso parduotuvėse.
Smogė atpigusi nafta
Anot ekonomistų, valdžia nebeturėjo kitos išeities, kaip tik nustatyti maisto prekių kvotas.
Perdirbėjai nesugeba pagaminti pakankamai, nes valdžia pernelyg kišosi į verslo bendrovių veiklą: daugelis įmonių buvo nacionalizuotos ir liko iš esmės be šeimininkų.
Įsigyti prekių užsienyje nėra lėšų. Mat Venesuelos ekonomikai skaudžiai kirto visame pasaulyje nusiritusios naftos kainos, nes daug jos eksportuojančios valstybės valiutos šaltiniai išseko.
Tad pagal dabar galiojančią tvarką įvairių valstybės remiamų prekių – pieno, ryžių, kavos, dantų pastos, vištienos ir skalbimo priemonių – pardavimas yra apribotas. Bet deficitas nesumažėjo.
„Jei nerandu sauskelnių, naudoju medžiaginius vystyklus. Tada nerandu skalbiamųjų miltelių. O kai jų nusiperku, nėra vandens“, – kalbėjo mažą vaiką turinti Rosa Fernandez.
Prekybos centre pirkdama sauskelnes ji turi kasininkei parodyti vaiko gimimo liudijimą.
Kaltę verčia kontrabandai
Kaltę dėl produktų deficito Venesuelos valdantieji verčia menamiems kontrabandininkams, kurie neva pirko valstybės remiamus gaminius ir brangiau pardavinėjo kaimyninėje Kolumbijoje.
Ekonomistų vertinimu, maždaug 10 proc. venesuelietiškų vartojimo prekių išties atsiduria Kolumbijoje.
Bet prezidentas Nicholasas Maduro įsitikinęs, kad šis skaičius kur kas didesnis – 40 proc.
Jo nurodymu išilgai visos 2200 kilometrų ilgio sienos buvo uždaryti pasienio punktai, suimta daugybė asmenų, kurie, pasak pasienio policininkų, savo prekes norėjo parduoti Kolumbijoje.
„Kiekvienas atsakingas už tai, kad bendromis pastangomis būtų kovojama su kontrabanda“, – neseniai per televiziją sakė Sulijos valstijos gubernatorius ir valdančiosios Socialistų partijos narys Francisco Arias.
Ir juokinga, ir pikta
Užtat prie Marakaibo prekybos centro eilėje stovintys pirkėjai ironiškai kalbėjo: pernai Venesuela pardavė 114 mlrd. dolerių vertės naftos, o tualetinio popieriaus pardavimas buvo normuojamas.
„Juokinga, tačiau man net nesinori juoktis. Kodėl iki to nusiritome?“ – piktinosi viešbutyje kambarine dirbanti Nayibi Pineda.
Maisto produktai nėra vienintelės prekės, kurių trūksta Venesuelai. Kai kur net daugiau negu 100 valandų per savaitę netiekiamas vanduo.
Be to, Sulijos – Venesuelos naftos pramonės centro – automobilių vairuotojai gali tik du kartus per savaitę pripildyti pilną benzino baką.
„Šalis ritasi žemyn“, – sakė Darwinas Padilla, daugiau nei valandą laukęs automobilių eilėje, kad galėtų įsipilti degalų.
Braukdamas nuo veido prakaitą vyras pridūrė: „Ir, kaip matote, negaunu ir atsarginių dalių, kad savo automobilyje galėčiau suremontuoti kondicionierių.“
