„Žiūrint į didžiausias Lietuvos įmones, per artimiausius pusę metų savo veiklą jos vertina teigiamai. Lietuviai nepasiduoda pesimizmui. Be abejonės, ateities finansinius reikalus planuoja nuosaikiau“, – teigė SEB banko prezidento pavaduotojas Aivaras Čičelis.
Prieš prasidedant Ukrainos ir Rusijos konfliktui Estijos verslininkai buvo kur kas optimistiškesni. Kovo mėnesio apklausa rodė, kad net 40 proc. įmonių savo ateitį vertino teigiamai. Tuo tarpu šiuo metu taip mano tik 23 procentai.
A.Čičelio teigimu, kilus geopolitiniai įtampai, visų trijų Baltijos šalių lūkesčiai sumažėjo, bet lietuvių – mažiausiai.
Mažins darbuotojų skaičių
Net 75 proc. Lietuvos įmonių savo finansinę padėtį vertina palankiai. Kas antra lietuvių bendrovė mano, kad jų pelnas per artimiausius šešis mėnesius augs, ir tik kas dešimta galvoja, kad mažės.
„Tai itin didelis skirtumas, palyginti su 2009 metų krizės laikotarpiu. Akivaizdu, kad daugelis Lietuvos didžiųjų įmonių pamokas išmoko. Kompanijos stiprina savo balansus, didina likvidumo rezervus, kaupia tam tikrą pinigų kiekį sąskaitose“, – kalbėjo SEB banko prezidento pavaduotojas ir pridūrė, kad, palyginti su Latvija ir Estija, Lietuvos rodikliai gerokai skiriasi.
Estų verslininkai iki metų pabaigos nesitiki sulaukti apyvartos augimo. To nebūtų galima pasakyti apie Latvijos verslininkus – pelno tikisi net 66 proc. įmonių.
A.Čičelis atkreipė dėmesį į tai, kad kovo mėnesį Lietuvos įmonės planavo įdarbinti kur kas daugiau darbuotojų nei dabar. Šis skaičius yra sumažėjęs iki 28 procentų.
„Natūralu, kad gyvename neramiais laikais. Tačiau daugelis įmonių galvoja apie darbuotojų atleidimus arba nori išlaikyti tokį patį skaičių“, – pažymėjo SEB banko verslo bankininkystės tarnybos direktorius.
Šiuo metu apie darbuotojų mažinimą galvoja 10 proc. didžiųjų Lietuvos įmonių, 63 proc. bandys išlaikyti tokį patį skaičių.
Plėsis į Afriką
Didžiausią įtaką Baltijos šalių įmonėms daro paklausa, tarptautinė konkurencija ir darbo jėga. Vartotojų lūkesčių mažėjimas pastebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje. Didžiausią paklausos augimą prognozuoja tik Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Didžioji Britanija.
SEB banko prezidento pavaduotojas atskleidė, kad daugelis Baltijos šalių verslininkų galvoja apie galimybes plėstis į Afrikos ir Pietų Amerikos žemynus. Tokių sprendimų priežastis – užsidariusi Rytų Europos rinka.
„Akivaizdu, kad toje rinkoje buvo kur kas lengviau. Senos rinkos, kuriose seniai buvo prekiaujama. Kitose niekas nelaukia, nes konkurencija didelė“, – bendrovių užmojus komentavo A.Čičelis.
Tyrimai parodė, kad labiausiai lietuviams trūksta kvalifikuotų vadybininkų. Svarbiausia, kad jie žinotų, kaip reikia parduoti, užkariauti eksporto rinkas, taip pat mokėtų užsienio kalbas. Anot A.Čičelio, svarbu žinoti, kad reikia ne tik gaminti, bet ir parduoti.
SEB banko prezidento pavaduotojas išskyrė Estiją. Šalies verslininkams itin svarbi – kvalifikuota darbo jėga ir sąnaudos. Per pastaruosius keletą metų Estijoje vidutinės darbo sąnaudos augo 7–8 proc.
„Stipriai išaugo atlyginimai, sąnaudos padidėjo. Taip pat jie kilo ir valstybiniame sektoriuje. Visas augimas buvo labai staigus. Šiuo metu estai yra itin susirūpinę dėl didelių atlyginimų, o drauge trūksta darbo jėgos“, – kodėl Estija išgyvena ne pačius lengviausius laikus, pasakojo A.Čičelis.
Apklausoje dalyvavo apie 160 Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių, kurių metų apyvarta yra didesnė kaip 70 mln. litų.
