Lietuvoje vaikų skurdo rodiklis 2012 metais išaugo aštuoniais punktais iki 31,1 proc., tai yra 32 tūkst. skurstančių vaikų daugiau nei 2008 metais, skelbiama dvyliktojo metinio tyrimo „Ekonominio nuosmukio vaikai: ekonominės krizės poveikis vaikų gyvenimo lygiui pasiturinčiose šalyse“ ataskaitoje.
Lietuva užima 36 vietą iš 41 šalies (Europos Sąjungos ir EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) vaikų skurdo tyrimo suvestinėje.
Antradienį paskelbtoje „Innocenti Report Card 12“ suvestinėje ES ir EBPO surikiuota 41 šalis pagal tai, kaip keitėsi vaikų skurdo lygis nuo 2008 metų - mažėjo ar kilo. Taip pat apskaičiuotas santykis 15 – 24 metų amžiaus jaunimo, kurie nesimoko jokioje mokymo įstaigoje ir nedirba. Į ataskaitą taip pat įtraukti „Gallup World Poll“ duomenys apie žmonių požiūrį į jų ekonominį statusą, viltis apie ateitį nuo to laiko, kai prasidėjo ekonominis nuosmukis.
Lietuva užima 25–ąją vietą iš 41 šalies pagal nedirbančius ir nesimokančius žmones (NEET). Jaunimo nedarbas išaugo 9 proc. ir 2013 metais sudarė 21,9 proc. tarp 15 – 24 metų amžiaus nedirbančių, bet ieškančių darbo žmonių.
„Daug pasiturinčių šalių padarė „didelį šuolį atgal“ kalbant apie namų ūkių pajamas, o poveikis vaikams turės ilgalaikių pasekmių jiems ir jų bendruomenėms“, - sakė Jeffrey O‘Malley, UNICEF Globalios politikos ir strategijos vadovas.
Išankstinio ekonominio skatinimo programos kai kuriose šalyse buvo veiksmingos apsaugant vaikus, tačiau iki 2010 metų dauguma šalių smarkiai „apkarpė“ biudžetus ir tai neigiamai paveikė vaikų padėtį, ypač Viduržemio jūros regione.
Tuo tarpu Lietuvoje sudaromos palankiausios perspektyvos vaikams mokytis ir augti (1 vieta tyrime) pagal vieną iš keturių rodiklių apie pačių šalies gyventojų vertintą gerovę. Tačiau kitas rodiklis rodo, kad gyventojams “nepakanka pinigų nusipirkti maisto”, tad Lietuva tėra 29-a šalių suvestinėje. Be to, nuo 2007 iki 2013 metų pablogėjo du rodikliai - nesaugumas dėl apsirūpinimo maistu ir pasitenkinimas gyvenimu.
Iš 41 tirtos šalies 23–ose vaikų skurdo lygis nuo 2008 metų padidėjo. Airijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Graikijoje, Islandijoje šis rodiklis padidėjo daugiau kaip 50 procentų.
2012 metais Graikijoje vidutinės namų ūkių pajamos šeimose su vaikais nugrimzdo į 1998 metų lygį – tai yra keturiolikos metų pajamų progreso nuostolis. Pagal šiuos matavimus Airija, Liuksemburgas ir Ispanija prarado dešimtmetį, Islandija prarado devynerius metus, o Italija, Vengrija ir Portugalija – aštuonerius.
Ekonominis nuosmukis ypač stipriai paveikė 15 – 24 metų žmones. Nedirbančių ir nesimokančių tokio amžiaus žmonių skaičius reikšmingai auga daugelyje šalių. Europos Sąjungoje 7,5 milijono jaunuolių (šis skaičius beveik lygus visai Šveicarijos populiacijai) 2013 metais buvo priskirti nedirbančių ir nesimokančių žmonių grupei.
Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur vaikų skurdas per šią krizę išaugo labiau negu per 1982 metų nuosmukį, socialinės apsaugos tinklo priemonės padėjo skurstančioms, bet darbą turinčioms šeimoms, tačiau buvo mažiau efektyvios skurstančioms ir nedirbančioms šeimoms. Nuo krizės pradžios, vaikų skurdas išaugo 34–iose iš 50–ties valstijų. 2012 metais 24,2 milijonai vaikų gyveno skurde, nuo 2008 metų šis skaičius padidėjo 1,7 milijono.
18–iolikoje valstybių vaikų skurdas sumažėjo, kai kur net reikškingai. Australija, Čilė, Suomija, Norvegija, Lenkija ir Slovakija sumažino skurstančiųjų skaičių 30 procentų.
