Mūsų šalies politikai turėtų džiūgauti: Lietuvai bus sugrąžintas ne vienas milijonas eurų.
Tai paaiškėjo po to, kai Europos Komisija perskaičiavo, kiek šalys turi mokėti į ES biudžetą.
Viską lemia įplaukos
Perskaičiuotos įmokos į Europos Sąjungos aruodą nudžiugino Lietuvą, tačiau smarkiai papiktino kai kurias kitas šalis nares.
Antai britų premjeras Davidas Cameronas prisiekinėja papildomai nemokėsiantis reikalaujamų 2,1 milijardo eurų (7,2 mlrd. litų).
Pervesti pinigus Jungtinė Karalystė turi iki gruodžio 1-osios.Mat paaiškėjo, kad mokesčių Didžiojoje Britanijoje surinkta kur kas daugiau, negu prognozuota anksčiau.
Tuo metu Lietuvai po perskaičiavimo bus sugrąžinta 18,2 milijono eurų (62,8 milijono litų). Iš viso Lietuva šiais metais į ES biudžetą planavo sumokėti 1,35 milijardo litų.
Pasak Finansų ministerijos atstovo Vytauto Lenkučio, sąvoka „pinigų sugrąžinimas“ nėra teisinga. „Tai reiškia, kad tokia suma mums tiesiog sumažės mokamos įmokos į ES biudžetą“, – paaiškino jis.
Įmokas Europos Komisija perskaičiuoja kasmet, atsižvelgusi į naujausius duomenis.
Rusai sumaišė kortas
Tačiau ar tai reiškia, kad mokesčių mūsų šalyje tikrai surenkama gerokai mažiau nei planuota?
Finansų ministerija anksčiau yra paskelbusi, kad per sausį–rugpjūtį iki viso valstybės biudžeto plano įvykdymo pritrūko tik 0,1 proc. planuotų įplaukų.
Beje, pridėtinės vertės mokestis (PVM) perskaičiuojant rodiklius būna vienas svarbiausių. Kaip tik PVM surinkimas Lietuvoje stringa jau ne pirmus metus.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių grupės vadovo Mariaus Dubnikovo, geopolitinė padėtis ir Rusijos įvesti eksporto apribojimai galėjo sumaišyti prognozuotojų kortas.
„Be to, ir Europos Sąjungoje ekonomika neauga taip, kaip tikėtasi. O mūsų eksportas yra gerokai priklausomas nuo padėties Vakarų šalyse“, – dėstė M.Dubnikovas.
Kitų metų biudžeto projektą jis, kaip ir dauguma ekonomistų, vadino optimistiniu.
„Tačiau jeigu Europos centrinis bankas pradės supirkinėti komercinių bankų obligacijas, jeigu išaugs vartojimas mūsų šalyje, optimizmas gali virsti realybe“, – sakė M.Dubnikovas.
Perkūnas iš giedro dangaus
Europos Komisijos valia Latvijai teks primokėti į Europos Sąjungos biudžetą 6,5 mln. eurų, o estai susigrąžins vos mažesnę sumą – 6,4 mln. eurų.
Briuselis perskaičiavo įmokas įvertinęs ekonominius rodiklius ir naujausią statistiką, gautą iš šalių narių.
Valstybėse, kurioms reikės primokėti į ES biudžetą, ekonomika bei surenkami mokesčiai augo greičiau, nei buvo prognozuota.
Pagal Europos Sąjungos taisykles, įvertinus naujausius rodiklius įmokos yra perskaičiuojamos.
Tačiau aistros Europoje nerimsta – Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas D.Cameronas užginčijo Briuselio reikalaujamą permoką.
Jį palaiko ir kolegos iš Nyderlandų bei Italijos.
Šioms šalims iki gruodžio 1 dienos reikia pervesti į ES biudžetą atitinkamai 642 mln. ir 340 mln. eurų.
Olandijos finansų ministrui Jeroenui Dijsselbloemui žinia apie prievolę primokėti – tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Tačiau jis užtikrino, kad šalis perves reikalaujamą dalį į ES biudžetą, jeigu faktai ir skaičiai pasirodys esantys teisingi.
Liko tiktai mėnuo
Kai kurių šalių vadovai piktinosi, kad priemokas reikia pervesti per trumpą laiką – iki gruodžio.
Be to, stebimasi, jog Briuselis neįspėjo šalių narių, kad gali tekti primokėti tokias milžiniškas sumas.
„Toks darbo organizavimas nepriimtinas, jei staiga pateikiama milžiniška sąskaita. Tai pasibaisėtinas elgesys.
Aš neapmokėsiu šios sąskaitos iki gruodžio 1-osios. Jeigu žmonės mano, kad aš tai padarysiu, tegul pagalvoja dar kartą“, – piktinosi britų premjeras D.Cameronas.
Briuselio reikalavimas pervesti daugiau lėšų Didžiojoje Britanijoje suveikė lyg žibalo šlakelis į ugnį.
Mat nuo ES atsiskirti siekiančios politinės jėgos nepraleido progos pasinaudoti šiuo faktu.
Prancūzijai – geros žinios
Tuo metu darbą baigiantis Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso visiems priminė, kad perskaičiavimo tvarka nepasikeitė.
„Kartais šalys turi mokėti daugiau, o kai kartais jos susigrąžina daugiau“, – sakė J.M.Barroso.
Beje, šios sudėties Komisija šią savaitę baigia darbą, tad kritika jai mažai berūpi.
Kitos didžiosios Europos valstybės britams irgi mandagiai priminė laikytis jau seniai nustatytų taisyklių.
Nelabai keista, kad jos taip elgiasi. Antai Prancūzijai iš ES biudžeto turėtų sugrįžti milijardas eurų, Vokietijai – 779 mln. eurų. Dalis lėšų bus grąžinta daugumai Rytų ir Vidurio Europos bei Skandinavijos valstybių.
