Ją pasirašys Baltijos šalims atstovausiančių bendrovių vadovai, ceremonijoje taip pat dalyvaus šalių susisiekimo ministrai. Lietuvos interesams bendroje įmonėje atstovaus šių metų pradžioje įsteigta „Lietuvos geležinkelių“ antrinė bendrovė „Rail Baltica statyba“, skelbiama pranešime spaudai.
„Rail Baltica“ projektas visų pirma išsiskiria savo mastu ir svarba – jau netrukus šį susitarimą dėl visoms Baltijos šalims svarbios integracijos į Europos Sąjungos geležinkelių sistemą vainikuos pasirašoma sutartis. Tai svarbus momentas, leidžiantis pradėti realius projekto įgyvendinimo darbus“, – sakė šalies susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Jo teigimu, europinė vėžė ne tik sujungs visą Baltijos regioną ir jo sostines su Europos Sąjungos šalimis, bet ir paskatins jo konkurencingumą, verslo plėtrą ir ekonomikos augimą.
Šių metų birželį pasiektu Baltijos šalių derybinių grupių atstovų sutarimu į pasirašomą sutartį įtraukta ir nuostata dėl Vilniaus jungties. Taip pat susitarta, kad įgyvendinant projektą šalys bendrai sieks, jog Vilniaus jungtis būtų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
„Pasirašydami sutartį dėl bendros įmonės steigimo įtvirtinsime visų šalių sutartas nuostatas dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo. Savo ruožtu sieksime, kad šis Lietuvai ir visoms Baltijos šalims svarbus projektas būtų įgyvendintas kuo efektyviau“, – sakė bendrovės „Rail Baltica statyba“ direktorius Dainius Budrys.
Remiantis pasirašoma bendros įmonės steigimo sutartimi, visos Baltijos šalys valdys po trečdalį bendrovės „RB Rail“ akcijų. Svarbiausiems sprendimams priimti bus būtinas visų trijų valstybių paskirtų atstovų-valdymo organų narių pritarimas. Įmonė prižiūrės, kaip kiekvienoje šalyje įgyvendinamos projekto procedūros, koordinuos projekto eigą ir teiks administravimo paslaugas.
Pirmas darbas, kurio imsis bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelių įmonė, – parengti ir pateikti bendrą trijų Baltijos šalių paraišką Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansavimui gauti. Europos Komisijai ši paraiška turi būti pateikta iki 2015 m. vasario 26 dienos. Tikimasi, kad ES finansavimas projektui sieks apie 85 proc. projekto vertės.
Bendros įmonės idėja buvo iškelta dar 2011 m. lapkritį Baltijos šalių ministrų pirmininkų pasirašytoje jungtinėje deklaracijoje. Pernai rugsėjį Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos transporto ministrai Vilniuje pasirašė deklaraciją dėl bendros įmonės steigimo ir bendradarbiavimo stiprinimo.
„Rail Baltica“ projektas yra vienas iš Europos Komisijos prioritetų. Kaip buvo skelbta, Europos Sąjunga transporto jungtims modernizuoti 2014–2020 metais skirs 41 mlrd. Lt (11,9 mlrd. eurų). Tai didžiausia kada nors skirta parama transporto infrastruktūrai. „Rail Baltica“ patenka į vieną iš devynių pagrindinių transporto koridorių, kuriems bus skiriama daugiausiai lėšų.
Europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. „Rail Baltica“ projektą nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Talino planuojama užbaigti iki 2024 metų.
