„Maisto banko“ vadovas vilnietis V.Ilgius kiek didžiuodamasis sakė, kad jo gimtasis miestas ir vėl išsiskyrė per rudens labdaros akciją.
Nors buvo miestų, kur paaukotų produktų skaičius išaugo labiau, bet vilniečiai varguoliams nupirko maisto už tikrai įspūdingą sumą – daugiau nei 300 tūkstančių litų.
44 metų V.Ilgiaus nuomone, taip yra ne tik dėl to, kad sostinėje daugiausia gyventojų. Vilniečių pajamos didesnės, todėl jie ir labdarai gali skirti daugiau.
Iš suaukotų produktų sąrašo galima spręsti, kad vilniečiai – praktiški žmonės. Jie aukojo tai, iš ko galima pasigaminti įvairiausių patiekalų, bet mažiau lėšų skyrė, be ko galima galima apsieiti. Tarkime, kavai.
– Kuo vilniečiai išsiskyrė iš kitų aukotojų? – V.Ilgiaus pasiteiravo „Sostinė“.
– Jeigu pastarąją „Maisto banko“ akciją lygintume su pavasarine, Vilnius atitiko visos Lietuvos vidurkį: maisto produktų paaukota 21 procentu daugiau.
Tiesa, kai kuriuose miestuose šis skaičius buvo didesnis: Kaune 25, Klaipėdoje 23, Šiauliuose 30, o Utenoje – net 40 procentų. Bet kituose miestuose paaukota mažiau nei Vilniuje.
Apskritai Vilnius gelbėjo rudens „Maisto banko“ akciją: sostinėje paaukota 326 tūkstančių litų vertės maisto produktų, o visoje Lietuvoje – 1 milijono 231 tūkstančio litų vertės. Tarkime, Kaune nupirkta 231 tūkstančio litų vertės produktų, Klaipėdoje – 94 tūkstančių litų vertės.
Taigi vilniečių indėlis labai didelis. Tai matyti ir iš akcijai nupirktų produktų vienetų. Jų Vilniuje iš viso buvo 99,5 tūkstančio, Kaune – 67,4 tūkstančio, o Klaipėdoje – 29 tūkstančiai.
Jeigu dar gilinsimės į statistiką, pamatysime, kad pavasarį vidutinė auka buvo 8,2 lito, o rudenį – 8,8 lito.
– Ar didėjantys skaičiai nesusiję su kylančiomis produktų kainomis?
– To manęs dažnai klausiama. Praėjusių metų rudenį atlikome skaičiavimus, dabar juos galvojame pasitelkti pavasarį, kai jau bus įvestas euras.
Taigi skaičiavimai liudija, kad augančios kainos didelės įtakos didėjantiems aukojimo skaičiams neturi.
Kaip ir geografinė plėtra, nes parduotuvių skaičius išlieka daugmaž toks pat.
Tiesiog atėjo daugiau žmonių, kurie neabejingi skurstantiems, ir akcijai paaukojo daugiau maisto produktų.
Manau, kad įtakos turėjo ir žinomų žmonių raginimai.
Lėmė ir orai. Jeigu būna šilta, vilniečiai skuba į gamtą pamiršę užsukti į parduotuvę.
Praėjusį savaitgalį, per pastarąją akciją, orai buvo žvarboki. Tad žmonės ėjo į prekybos centrus, aukojo.
– Kokių maisto produktų vilniečiai aukojo daugiausia?
– Karaliauja įvairios kruopos ir makaronai. Šį rudenį daugiau nei įprastai paaukota cukraus. Pavyzdžiui, prekybos centre „Maxima“ Ukmergės gatvėje surinkta 466 pakeliai makaronų, 190 pakelių cukraus, 138 buteliai aliejaus, 49 indeliai mėsos konservų ir tik 5 pakeliai kavos.
Mindaugo gatvėje įsikūrusiame prekybos centre „Maxima“ vilniečiai makaronų ir kruopų aukojo beveik po lygiai: atitinkamai 799 ir 782 pakelius. Aliejaus aukotojai įteikė 243 butelius, o cukraus – 423 pakelius.
Paaukotų produktų skaičiumi išsiskyrė ir dar vienas prekybos centras – „Rimi Hypermarket“ Žirmūnų gatvėje. Ten makaronų paaukota 1228 pakeliai, aliejaus – 484 buteliai, o cukraus – 466 pakeliai.
Kodėl vilniečiai tiek daug aukojo cukraus? Įtakos tam turėjo prekybos tinkluose akcijos dienomis taikomos nuolaidos.
Be to, kai kuriuose prekybos centruose buvo įrengtos specialios salelės pirkėjams – lentynose buvo išrikiuoti maisto produktai, siūlomi paaukoti per „Maisto banko“ akciją. Nuo to taip pat priklauso aukojamų produktų skaičius.
Be to, parduotuvėse dirbo skirtingi savanoriai. Jeigu prekybos centruose budėjo mūsų partnerių socialinių organizacijų savanoriai, nuo to taip pat priklausė, kokių produktų bus surinkta daugiausia.
– Vis girdėti kalbų apie „Maisto banko“ produktus, kurie naudojami ne pagal paskirtį. Ar pavyko pričiupti nors vieną asmenį, kuris per akciją paaukotomis kruopomis šeria šunį ar žvejodamas – žuvis?
– Daliai žmonių gėda kalbėti apie tai, kad jie gauna paramą. Todėl net atėję į paramos dalijimo punktus jie aiškina, kad maistą ima ne sau, kad produktus gauna pirmą ir paskutinį kartą.
Kalbėdamiesi su giminėmis ir kaimynais tokie tvirtina, kad akcijos kruopomis jie šeria šunis.
Kiti socialiai remtini žmonės turi keistenybių. Sužiūrėti, kad kiekvienas pats vartotų paaukotus maisto produktus, neįmanoma. Dar kitiems trūksta ir socialinių įgūdžių.
Štai pastarasis atvejis. Mums parašė vilnietė, kuri ir pati aukojo „Maisto bankui“ skųsdamasi, kad jos kaimynė, traukdama cigaretę, akcijos kruopomis šėrė Naujosios Vilnios šunis.
Paaiškėjo, kad moteris iš tiesų labai vargsta. Būdama geros širdies ji maistu, kurį pati valgo, dalijasi su keturkojais. To juk neuždrausi.
Taip, pasitaiko, kad netinkamai laikydami produktus žmonės sugadina. Kruopose, miltuose įsiveisia maistinių kandžių. Ir vėl girdėti kalbų apie švaistomą paramą.
Todėl stengiamės, kad produktus skirtų socialiniai darbuotojai, kad būtų dalijamas pagamintas maistas.
Apskritai kalbos apie nevertinamą paramą yra mažesnių miestų, o ne didmiesčių aktualija.
Reaguojame į kiekvieną pranešimą apie netinkamai naudojamus produktus. Paprastai tyrimas baigiasi pranešėjo ėmus klausinėti, kas ir ką ne taip padarė.
Manau, kad konkrečiau kalbėti su mumis žmonės nenori ne dėl to, kad saugo savo ramybę. Greičiau tie pranešimai – tik piktos apkalbos ir prasimanymai.
Visą mėnesį maistui per dieną skirs 5 litus
Šį savaitgalį V.Ilgius pradės eksperimentą – mėgins mėnesį išgyventi per dieną maistui išleisdamas tik po 5 litus.
Tokį išbandymą „Maisto banko“ vadovas aprašė prieš porą metų, kai jis mėnesį gyveno kasdien pravalgydamas tik po 4 litus. Jau tada vienas profesorius jį tikino, kad tai neįmanoma – žmogui maistui reikia bent litu daugiau.
Apie pirmąjį eksperimentą jis rašė taip: „Pirmosios savaitės pamoka yra tokia – norėdamas sutilpti į ribotą biudžetą, supratau, kad tik vienas iš trijų valgymų gali būti toks, kaip buvau pratęs. Jei pusryčiams valgai kiaušinių, varškės sūrio ar lašišos, pietums ir vakarienei telieka daržovės ir kruopos. Tas pat galioja pietums ar vakarienei – jei sau leidai varškės, dešrelę ar kitokią mėsišką gėrybę, pusryčiams turi tenkintis koše su kava.“
Anot V.Ilgiaus, toks racionas nėra visiška bausmė – laimei, pigios sunokusios daržovės leidžia pagerinti patiekalų skonį, o jei dar žiupsnelis rytietiškų prieskonių, galima pasimėgauti. Sriubos suteikia malonios šilumos, o košės ilgam pasotina.
„Tačiau geresnius produktus pamiršk. Vartojant kaip įprasta jų įpirkti faktiškai neįmanoma. Sakydamas „geresnius“ turėčiau omenyje net tokius, į kuriuos neretai žiūrime iš aukšto, – paprastą lietuvišką baltą varškės sūrį, dešreles, pigiausią lašišą“, – mokė V.Ilgius.
Jis liūdnai konstatavo, kad norint rasti baltymų pagal kišenę, reikia paplušėti – skirti laiko ir kantrybės pigiausios prekės paieškoms ir etiketėms skaityti. O pigiausios produkcijos sudėtį perskaityti kitąsyk nepadeda nė lupa. Pavyzdžiui, ji išspausdinta smulkučiu šriftu šviesiai geltonais dažais ant skaidraus plastiko.
„Kodėl rengiu tokius eksperimentus? Noriu solidarizuotis su vargstančiais asmenimis, o visuomenei įrodyti, kad tai įmanoma, bet nėra lengva. Gaminti ir maisto produktams pirkti reikia skirti daug daugiau laiko ieškant akcijų. Bet nuotaika nuo to tikrai negerėja, lieka mažiau energijos“, – aiškino „Maisto banko“ vadovas.
