Dėl užstato – ginčai Murmansko teisme
Žūklės taisyklių pažeidimais įtariamas „Jūros vilkas“ šiuo metu stovi areštuotas Murmansko uosto reide. Neigiantys kaltinimus dėl neteisėtos žūklės svetimuose vandenyse įmonės „Arctic Fishing“ atstovai teismui pateikė skundą prašydami paleisti 1979 metais statytą laivą už 30 mln. litų (apie 2 mln. litų) užstatą. Teigiama, kad jo vertė laivų rinkoje yra kur kas mažesnė – galėtų siekti nuo pusės iki milijono JAV dolerių (1,35–2,7 mln. litų).
Anksčiau „Arctic Fishing“ siūlė už šį laivą dar mažesnę išpirką – nuo 9 iki 14 mln. rublių ( apie 0,6–0,9 mln. litų). Tačiau net ir gerokai padidintas užstatas nesugundė rusų – jie sutiktų išlaisvinti lietuvišką „Jūrų vilką“ tik tuo atveju, jeigu laivo savininkai į kokio nors Rusijos banko depozitinę sąskaitą pervestų 113 mln. rublių (7,8 mln. litų). Tokio dydžio užstatas nurodytas Murmansko apylinkės teismo sprendime, kuri skundžia laivo savininkai.
„Administracinio teisės pažeidimo byla teisme iš esmės jau pradėta nagrinėti. Dėl užstato dar aiškinsimės kitą ketvirtadienį“, – vilčių sumažinti išpirkos sumą nepraranda Klaipėdoje registruotos žvejybos įmonės „Arctic Fishing“ interesams Murmanske atstovaujantis advokatas Vladimiras Odiagala.
Europos Komisijos dėmesys – nė motais
Konfliktinės situacijos įkaitais tapo 31 „Jūrų vilko“ įgulos narys. Tarp jų tik kapitonas Aleksandras Gruško ir dar du jūrininkai turi Lietuvos pilietybę. Kiti įgulos nariai – Rusijos piliečiai, daugiausia iš Tolimųjų Rytų, kur „Jūros vilkas“ gaudė krabus anksčiau, kai jo dar nebuvo įsigijusi „Arctic Fishing“. Šios įmonės savininkas – JAV įsikūręs rusų kilmės verslininkas Aleksandras Silaginas.
„Manau, kad Rusija šiuo atveju absoliučiai laužo visas normas. „Jūros vilkas“ gaudė krabus ne Rusijos, o tarptautiniuose vandenyse – Šiaurės Rytų Atlanto žuvininkystės komisijos (NEAFC) administruojamoje žvejybos zonoje“, – pareiškė Sietle gyvenantis A.Silaginas.
Žuvininkystės specialistų konsultuojama žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė irgi aiškina, kad „Jūros vilkas“ buvo sulaikytas neteisėtai. Ji netgi paprašė Europos Komisijos pagalbos vaduojant Murmanske areštuotą Lietuvos laivą. Briuselis atsiliepė į prašymą – pareikalavo, kad Rusija pateiktų įtikinamų pažeidimo žūklės rajone įrodymų.
Bet rusai iki šiol tyli lyg vandens į burną prisisėmę ir net nesirengia aiškintis dėl savo veiksmų Barenco jūroje. Tikriausiai jie galvoja, kad administracinę bylą geriau išnagrinės ne Europos Sąjungos institucijos, o Murmansko apylinkės teismas.
Iš laivo į krantą perkelti du ligoniai
Jau mėnesį Murmansko uoste be darbo kiurksančio „Jūros vilko“ įgula tapo painios situacijos įkaite. Teisiškai jūrininkų laisvė nesuvaržyta, bet jie negali kada panorėję išlipti į krantą, nes jų laivas stovi ne prie krantinės, o uosto reide.
Tuo pasinaudojusi Rusijos žiniasklaida trimituoja, kad „Jūros vilko" kapitonas A.Gruško varžo įgulos laisvę – neva atėmęs iš jūrininkų pasus, stengiasi, kad jie nesilankytų krante, o laivo savininkai neskuba sumokėti teismo skirto užstato.
Murmansko televizijos tinklalapyje pasirodė žinių, kad šitaip vargstančiai „Jūrų vilko“ įgulai pagalbos ranką ištiesė Rusijos pasieniečiai – iš laivo evakuoti du susirgę jūrininkai. Vienam esą lūžusi ranka, o kitam sušlubavo širdis.
Vėliau į krantą buvo perkelti dar du žmonės, kuriems, atrodo, jau nusibodo plūduriuoti reide. Kiti įgulos nariai pasiliko laive – laukia, kada „Arctic Fishing“ jiems sumokės uždirbtą atlyginimą.
Rusijos Federalinio tyrimų biuro (FTB) Murmansko srities spaudos atstovė Lilija Moroz pranešė, jog keli „Jūros vilko“ įgulos nariai troško greičiau palikti areštuotą laivą, bet patys išspręsti šio klausimo negalėjo: „Pasieniečiai, neviršydami savo kompetencijos ribų, užtikrino jų išlaipinimą į krantą."
Žūkle Arkties vandenyse nusivylusių Rusijos jūrininkų kelione iš Murmansko į namus Tolimuosiuose Rytuose, pasak L.Moroz, pasirūpins ne juos samdžiusi įmonė „Arctic Fishing", o giminaičiai.
Barenco jūroje vargo kaip katorgoje
Rusijos žiniasklaidoje cituojami dar vieno kelionei iš Murmansko į Kamčiatką susirengusio „Jūros vilko“ įgulos nario, Rusijos piliečio Aleksandro Kotovo, žodžiai: „Pagaliau baigėsi šita katorga. Dvi savaitės stovėjome, o kas iš to ? Dabar skrendame į namus savo sąskaita – žmona atsiuntė pinigų. Visi veržiasi į namus.“
Kitas „Jūros vilko“ įgulos narys, pirmosios klasės jūreivis, irgi Rusijos pilietis Arkadijus Galkinas, žurnalistams skundėsi nelengvomis žūklės Barenco jūroje sąlygomis: „Laive dirbome be išeiginių, pagal schemą – 15 valandų denyje arba produktų gamybos ceche, poilsiui – 8 valandos. Audra ne audra – reikėdavo dirbti. Dabar jaučiamės lyg iš kalėjimo ištrūkę, o į krantą neišleidžia.“
„Lietuvos ryto“ žiniomis, „Jūros vilko“ įgula susiskaldžiusi, laive tvyro įtampa: vieni žvejai, jausdami, kad gali dar ilgai plūduriuoti Murmansko uosto reide, norėtų vykti į namus, o kiti laukia, vildamiesi gauti bent dalį atlygio už sunkų darbą jūroje. „Arctic Fishing“ laivas per šią ekspediciją sugavo apie 50 tonų krabų.
Lietuviai šių delikatesų ant savo stalo greičiausiai nepamatys. Barenco jūroje ir Kamčiatkoje gaudomi ilgakojai krabai – itin vertinamas produktas JAV, Japonijos rinkose. Prekybos centruose siūlomos sintetinės krabų lazdelės tėra blankus natūralių jūros gėrybių pakaitalas.
Krabų gaudytojų darbas nėra lengvas. Laivuose eilinio jūreivio mėnesio alga siekia apie 2–3 tūkst. JAV dolerių. Krabgaudžiams dar numatyti tam tikri atlyginimų priedai už sugautą laimikį.
Kelione į namus rūpinsis darbdaviai
Kai laivą su Lietuvos vėliava Arkties vandenyse sulaikė ginkluoti Rusijos pakrančių apsaugos pareigūnai, jame rasta 15 tonų krabų. Kapitonas A.Gruško teigia juos gaudęs NEAFC reguliuojamo žūklės rajono 7.1a zonos ribose.
Tačiau FTB sekliai tvirtina, kad „Jūros vilkas“ buvo įmerkęs uodegą Rusijos ekonominėje zonoje – pastebėtas bandė sprukti į Norvegijos vandenis. Kas teisus, o kas meluoja, turės išsiaiškinti vienos ir kitos pusės įrodymus įvertinęs Murmansko teismas.
Žvejams keliamos bylos dėl įtarimų neteisėtai žūklaujant kitų šalių ekonominėse zonose, ginčytinuose rajonuose – jokia sensacija. Laivų susitelkimo vietose vyksta nuožmūs silkių, lašišų, tunų, kalmarų, o dabar jau ir krabų karai.
Murmanske įstrigusio „Jūros vilko“ istoriją stebi ne tik Lietuvos politikai, bet ir savo atstovybes didžiausiuose pasaulio uostuose įkūrusi Tarptautinė transporto federacija (ITF). Jai svarbiausia, kad laivuose nebūtų pažeidinėjamos jūrininkų teisės. Ne paslaptis, kad prieš reisus savininkai jiems žada aukso kalnus, o paskui neretai palieka be skatiko kišenėje.
„Jūros vilko“ įgulos nuotaikos suprantamos – kam malonu sėdėti be darbo ir laukti, kuo viskas pasibaigs. Penki jūrininkai pranešė, kad rengiasi palikti laivą. Nerimo gaidų nepajutome – vyrai sakė, kad kelionės bilietus parūpins „Arctic Fishing“ arba kita juos įdarbinusi įmonė“, – kalbėjo ryšius su areštuotu laivu palaikančios Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) vadovas Petras Bekėža.
Rusiški laivai staiga virto lietuviškais
Kas mokės algas laive „Jūros vilkas“ įdarbintiems Lietuvos ir Rusijos piliečiams, neaišku. Darbo sutartis su jūrininkais sudarė ne „Arctic Fishing“, o šios įmonės direktoriaus Giedriaus Gruzdžio įgaliota Rusijos kompanija „Olankam“. Ji registruota Petropavlovske Kamčiatske.
Darbo sutartys su „Jūros vilko" įgula pasirašytos šiemet balandį, kai šis gardžių ir maistingų vėžiagyvių žūklei pritaikytas laivas dar raižė Tolimųjų Rytų vandenis su Rusijos vėliava – traukė jūros gėrybes prie Kamčiatkos. Tada „Jūros vilkas" vadintas kitokiu vardu – „Sayany"“.
Kai rusai suskato rimčiau kontroliuoti krabgaudžių verslą ir savo gelmių išteklius Kamčiatkos zonoje, tokių laivų savininkų žvilgsnis nukrypo į Barenco jūrą.
„Arctic Fishing“ Kamčiatkoje įsigijo „Sayany“ ir dar vieną tokį laivą „Bristol“. Įmonės įgaliotinė „Olankam“ pasirašė kontraktus su čia jau dirbusiais jūrininkais Rusijos piliečiais. Kitaip tariant, „Arctic Fishing“ savininkai du laivus nusipirko su visomis įgulomis.
Plaukdamas į žūklavietes Barenco jūroje „Sayany" viename Olandijos uoste rusišką vėliavą pakeitė į lietuvišką. Atsikratęs ir senojo vardo, šis Kamčiatkos krabų siaubu vadintas laivas virto lietuvišku „Jūrų vilku“.
Tokią pačią sutartį G.Gruzdžio nurodymu „Olankam“ pasirašė ir su kito „Arctic Fishing“ Rusijoje įsigyto laivo „Bristol“ įgulos nariais. Jam irgi žaibiškai suteiktas skambus lietuviškas vardas „Karalius“.
Šis su Lietuvos vėliava plaukiojantis laivas dabar irgi malasi Barenco jūroje – gaudo krabus. „Karaliaus“ įgulą sudaro tik du Lietuvos ir 24 Rusijos piliečiai.
Viską gerai žino, bet patvirtinti negali
Įsiplieskus vos ne politiniam skandalui dėl „Jūros vilko“ bėdų Barenco jūroje, G.Gruzdys, paklaustas, ar Murmanske areštuotas laivas, kuriame dirba Rusijos piliečiai, iš tikrųjų priklauso Lietuvos įmonei „Arctic Fishing“, kalbėjo filosofiškai: „Negalėčiau to nei patvirtinti, nei paneigti.“
Samdomi jūrininkai, geriau pažįstantys JAV įsikūrusio ruso verslininko A.Silagino statytinį G.Gruzdį, mįslingus „Arctic Fishing“ vadovo žodžius dėl Lietuvoje registruoto laivo „Jūrų vilkas“ juridinio statuso, jo priklausomybės pagal senąją skalę įvertino penkiais balais. Dviprasmiškas atsakymas pavadintas krabų gaudymo verslo „metų fraze“.
Prašomas pateikti „Jūros vilko“ ir „Karaliaus“ įgulos narių darbo kontraktų originalus, kuriuos turėjo saugoti savo biure, G.Gruzdys sukosi kaip vijurkas – aiškino niekaip negalįs susisieti su juos sudariusią Rusijos kompanija „Olankam“.
Už keistus manevrus „Arctic Fishing“ direktoriui darbo inspektoriai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Krabų karą Arkties vandenyse G.Gruzdys sieja ne su okeaninės žūklės reikalais, o su konfliktais kituose karštuose regionuose, su geopolitika. Krabgaudžių vadovas leido suprasti, kad Europos Komisija dabar turėtų ginti visus areštuotame „Arctic Fishing“ laive jo nurodymu per tarpininkus įdarbintus jūrininkus – ir Lietuvos, ir Kamčiatkos gyventojus.
Kitas laivas įkalintas Klaipėdos uoste
Beje, lietuviai taip ir elgiasi – mūru stojo ginti kito areštuoto „Arctic Fishing" laivo jūrininkų iš Tolimųjų Rytų. Su Sent Kitso ir Nevio vėliava plaukiojantį laivą „Beam“ Klaipėdos uoste įkalino jame dirbę Rusijos piliečiai, kai savininkai su jais neatsiskaitė už darbą. Rusai pasiskundė ITF atstovams, Lietuvos jūrininkų sąjungai. Klaipėdos apylinkės teismas šį laivą mikliai areštavo.
Rusijos piliečių interesams atstovaujanti LJS buvo pasirengusi išlaisvinti laivą, jeigu savininkai į teismo nurodytą banko sąskaitą būtų pervedę 114 tūkst. JAV dolerių užstatą. Ši suma prilygo Rusijos jūrininkams neišmokėtoms algoms.
Tačiau „Arctic Fishing“ atstovai Klaipėdos apylinkės teismui mėgino įpiršti kitokį „plaukiojantį užstatą“ – įmonės advokatas Vytas Ramanauskas prašė paleisti laivą „Beam“ į Barenco jūrą gaudyti krabų nepanaikinant jo arešto.
Siūlomas užstatas pralinksmino ITF atstovą Klaipėdoje Andrejų Černovą: „Nežinau, ko jie tikėjosi. Pasprukti, o paskui visą atsakomybę dėl įgulai nesumokėtų atlyginimų užkrauti kažkokiai Kamčiatkos įmonei, kurią G.Gruzdys „Arctic Fishing“ vardu įgaliojo surinkti svetimšalių komandą ir pasirašyti su jais darbo sutartis ?“
Baiminasi, kad neišgaudys visų krabų?
„Arctic Fishing“ savininkams vis dėlto teko papurtyti piniginę – algų negavę rusai, nelaukdami daugiau kaip pusmetį Klaipėdoje trunkančio teismo proceso pabaigos, sutiko, kad Lietuvos jūrininkų sąjunga jų vardu pasirašytų taikos sutartį su darbdaviais. Devyniems „Beam“ įgulos nariams bus išmokėta skola – apie 80 tūkst. JAV dolerių.
LJS sąjunga iškovojo atlyginimus Rusijos piliečiams, kuriuos mėgino nuskriausti Lietuvoje registruota jų tautiečio A.Silagino įmonė. Penktadienį pervesti į specialią ITF sąskaitą „Arctic Fishing" pinigai bus išsiųsti į Kamčiatką jūrininkų šeimoms. LJS atlyginta 11 tūkst. litų teismo išlaidų. Laivo areštas panaikintas – „Beam" gali plaukti, kur tik nori.
Rusijos jūrininkai atgavo daugiau kaip pusę skolos, tačiau A.Černovo bylos baigtis nedžiugina: „Susitaikyta tik todėl, kad žmonėms nusibodo laukti. Jiems grąžinti pinigai – smulkmena, palyginti su „Arctic Fishing“ nuostoliais dėl priverstinės laivo prastovos Klaipėdoje. Prasti šios įmonės vadovai – per tą laiką sugauti ir parduoti krabai būtų kainavę brangiau.“
Lietuvą irgi jau pasiekė žinios iš Rusijos, kad „Arctic Fishing“ verslo strategai, atrodo, ir toliau gudrauja įprastu stiliumi: nenusiteikę mokėti algų Murmanske areštuoto laivo „Jūrų vilkas“ įgulai. Gal A.Silaginas ir jo patikėtiniai baiminasi, kad atgavę uždirbtus pinigus jūrininkai po patirtų stresų gali išsilakstyti?
Tada žlugtų „Arctic Fishing“ sumanyta ekspedicija – nebūtų kam gaudyti krabų Šiaurės Rytų Atlante, NEAFC administruojamoje zonoje, kur išskirtinės žūklės kvotos numatytos ir Europos Sąjungos šalims.
Nusispjovė į Lietuvos laivybos įstatymus?
Jau susirengę vykti namo „Jūros vilko“ įgulos nariai Rusijos piliečiai pasakojo apie jiems siūlomus kažkokių garantijų raštus su patikinimais, kad algas jūrininkams Kamčiatkoje tikrai išmokės tenykštės įmonės „Olankam“ agentai.
P.Bekėža skeptiškai vertina tokius siūlymus ir pataria jūrininkams nepasikliauti žvejybos įmonių pažadais, kad už darbą jiems esą bus sumokėta vėliau: „Matėme, kaip „Arctic Fishing“ atsiskaitė su Klaipėdoje areštuoto laivo „Beam“ įgula. Siūlomi garantiniai raštai dažniausiai būna niekiniai.“
Pasak P.Bekėžos, tokiais atvejais negalima tikėti įklimpusių žvejybos verslo ryklių kalbomis, pasirašinėti neaiškius raštus, kad įgulos esą su viskuo sutinka. Nesąžiningų darbdavių apmulkinti jūrininkai vėliau gaudo vėją laukuose.
Šaltuose Arkties vandenyse įsiplieskusio krabų karų liepsna, persimetusi į Rusiją, Lietuvą ir dar toliau, svilina ne tik Murmanske stovinčio „Jūrų vilko“, bet ir jo valdytojų kailį.
Ką tik gautas oficialus „Jūros vilko“ įgulos narių sąrašas patvirtino LJS prielaidą, kad jo savininkai pažeidinėja Prekybinės laivybos įstatymą, skelbiantį, kad su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų įgulas turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai mūsų šalies arba ES valstybių piliečių.
Inspektoriai pašukuos ir „Jūros vilko“ kailį
Toks pat pažeidimas anksčiau nustatytas ir kitame su Lietuvos vėliava krabus Barenco jūroje krabus gaudančiame „Arctic Fishing“ laive „Karalius“. Valstybinio socialinio draudimo fondui nepranešta apie šiame laive įdarbintus Rusijos piliečius.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI), „Arctic Fishing" veikloje įžvelgusi galimų nelegalaus darbo, vengimo mokėti privalomuosius mokesčius požymių, vieną skundą dėl administracinio teisės pažeidimo jau įteikė Klaipėdos apylinkės teismui.
„Darbo inspekcijai perdavėme ir „Jūros vilko“ įgulos narių sąrašą. Tegul aiškinasi, kodėl laivuose su Lietuvos vėliava pažeidinėjant įstatymus įdarbinami ES ekonominei erdvei nepriklausančių valstybių jūrininkai“, – kalbėjo P. Bekėža.
G.Gruzdžiui dar vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už trukdymą dirbti VDI pareigūnams – „Arctic Fishing" vadovas, primygtinai prašomas pateikti darbo sutarčių su jūrininkais originalus, to nepadarė.
