Šiais metais lietuviškų pieno produktų eksportas šovė į viršų Uzbekistane, Azerbaidžane, Kazachstane, skelbia Lietuvos pramonininkų konfederacija. Tai dar kartą įrodo mūsų šalies eksportuotojų lankstumą.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenimis, eksportas į šias NVS šalių rinkas šoko beveik 50 procentų, kai užsidarė Rusijos rinka.
„Pienininkai rado daugiau naujų rinkų. Todėl tai jiems padeda išlaikyti eksporto augimą“, - sakė konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas, pristatydamas šių metų pramonės lūkesčius.
Pienininkų pėdomis seka ir mėsininkai. Lietuviškų mėsos produktų eksporrtas į Uzbekistaną ir kitas iki tol neatrastas NVS šalis taip pat pakilo 50 procentų, labiausiai eksportas ūgtelėjo į Kazachstaną.
Paskui pienininkus į posovietinę erdvę veržiasi ir kiti pramonininkai. Pavyzdžiui, į Armėniją nuo nulio pajudėjo medienos ir medienos dirbinių, neaustinių medžiagų eksportas.
Pirmą kartą lietuviškas cukras pasiekia Kirgizijos parduotuvių lentynas.
Pasak analitiko, Lietuvos verslas gavo daugiau užsakymų tose rinkose ir ketina ten plėstis, nes mato geras vartojimo perspektyvas. NVS šalys, išskyrus Rusiją, vertinamos kaip labiau prognozuojamos rinkos.
„Nuo kitų metų matysime labai didelius struktūrinius pokyčius ir tai automatiškai reiškia, kad eksportas tampa labiau diversifikuotas ir priklausomas nuo labiau prognozuojamų rinkų“, - sakė A.Izgorodinas.
Be to, eksportuotojai vis labiau atranda Kinijos, Honkongo, Pietryčių Azijos šalių rinkas.
Nuo Rusijos rinkos gręžiasi ir tie eksportuotojai, kurių prekėms negalioja sankcijos. Pasak pramonininkų, drąstiškai sumažėjęs rublio kursas veikia ir mūsų eksportuotojas. 44 proc. apklaustųjų prisipažino, kad sumažėjo konkurencingumas dėl kritusio rublio kurso.
Trečdalis pajuto netiesioginį poveikį per kitas šalis, pavyzdžiui, ES partneriai, dirbantys su Rusija, mažina užsakymų skaičių.
Eksportuotojus apklausususi Pramonininkų konfederacija paskaičiavo, kad dėl ES-Rusijos sankcijų mūsų šalies įmonės praras 670 milijonų litų apyvartos ir 33,5 mln. litų pelno.
