Įtarimų sukėlusius dirbančius ir pasiligojusius asmenis tikrina specialiai suburtos gydytojų konsultacinės komisijos, rašo „Lietuvos rytas“.
Dažnai sulaukę tokios komisijos kvietimo atvykti žmonės „pasveiksta“.
Biuletenių lietus prapliumpa pavasarį ar rudenį, kai įmonėse dirbančių kaimo gyventojų pečius užgula dar ir ūkio darbai.
Nedarbingumas – priedanga
Tuo, kad didesnė ligos pašalpa padidins ir pagundą dažniau „sirgti“, abejoti net neverta.
Šitaip mano Klaipėdoje veikiančios darbo drabužių siuvimo įmonės „Algrima“ vadovas Vytautas Černius.
„Traumos ar sunkios ligos žmogų gali bet kada paguldyti į ligos patalą. Tačiau ir anksčiau, kai ligos pašalpa buvo mažesnė, kildavo įtarimų, ar žmonės iš tikrųjų serga, ar, prisidengę negalia, pasiilgina atostogas. O dabar ši pašalpa didėja, pagunda ją gaunant pailsėti taip pat“, – kalbėjo V.Černius.
Artėja sezoninių darbų įkarštis? Vadinasi, pasipils ir nedarbingumo pažymėjimų lietus. Tai liudija Vilniaus rajone, Glitiškėse, čiužinius siuvančios įmonės „Padvaiskas ir Ko“ savininko Arvydo Padvaisko patirtis.
„Dauguma įmonėje dirbančių žmonių gyvena kaimuose. Todėl grybų ar uogų sezonas mums daro mažiau įtakos nei ūkio darbai.
Anksčiau žmonės augino daugiau gyvulių, tad „sirgti“ pradėdavo per šienapjūtę.
Pastaruoju metu tokių darbų kaime sumažėjo, tačiau jei reikia nukasti bulves arba ką nors namuose susitvarkyti, žmonės griebiasi biuletenio“, – sakė A.Padvaiskas.
Jo teigimu, ne taip seniai nedarbingumo pažymėjimą darbuotojai kaimo ambulatorijose galėdavo gauti ir už cigarečių pakelį.
„Buvo tokių ambulatorijų gretimame Molėtų rajone.
Jutau, kad jos lengva ranka dalija tuos biuletenius.
Ketinau kreiptis į medicinos auditą, kad tas ambulatorijas patikrintų. Tačiau pastaruoju metu jos apsiramino“, – sakė A.Padvaiskas.
Jis sakė, kad įmonės bet kada žmogų išleidžia nemokamų atostogų, tačiau finansiškai juk tai nenaudinga.
„Būna, kad panaudoję eilines atostogas žmonės ima nemokamų, kad tik namie darbus galėtų nudirbti. Bet yra darbuotojų, kurie piktnaudžiauja pažintimis su medikais.
Specialaus tyrimo neatlikau, tačiau jaučiu, kad ligomis kartais nė nekvepia“, – sakė A.Padvaiskas.
Vadovai dirba ir negaluodami
Baldų gamybos SBA koncerno Personalo ir atlygio skyriaus vadovės Linos Makarskienės teigimu, koncernui priklausančių įmonių vadovų ar specialistų ir varu į ligos patalą nenuvarysi. O štai darbininkai dažniausiai ima sirgti tuo metu, kai prasideda ūkio darbai.
„Įmonėse dirba daug ūkininkaujančių žmonių. Tad nedarbingumo pažymėjimai pasipila gegužę ir birželį. Kitas jų srautas – rugsėjį ir spalį, kai reikia obuolius nuskinti ar kitus ūkio darbus nudirbti.
Gruodį sergamumas būna mažas, juoba kad visi metų pabaigoje tikisi kokių nors dovanų ar algos priedų“, – sakė L.Makarskienė.
Tiesa, ji pabrėžė, kad nevalia ant visų darbuotojų mesti dėmės, nes įmonių neaplenkia nei gripas, nei kitos užkrečiamosios ligos. O ir moterims neretai tenka varstyti poliklinikų duris, kai suserga vaikai.
„Sergamumas gripu labiausiai padidėja vasarį–balandį. O įtartinesni būna tie nedarbingumo pažymėjimai, kurie pasipila ne tuomet, kai siaučia užkrečiamosios ligos.
Kai ligos pašalpos padidės, neišvengiamai padidės ir pagunda „sirgti“, – tvirtino SBA atstovė.
Naudingiau „sirgti“
Pasak „Sodros“ atstovo Martyno Žilionio, toli gražu ne visada laikinojo nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami teisėtai ir pagrįstai.
„Iš dalies tai patvirtina ir mūsų specialistų, atsakingų už nedarbingumo kontrolę, surinkti duomenys.
Kasmet į gydytojų konsultacines komisijas iškviečiama per 40 tūkstančių laikinai nedarbingų asmenų.
Tačiau net nesulaukus komisijos posėdžio nedarbingumas nutraukiamas daugiau nei pusei tokių asmenų. Tai leidžia manyti, kad didelė dalis pažymėjimų iš viso neturėjo būti išduoti“, – kalbėjo M.Žilionis.
M.Žilionis svarstė, kad kai kuriems jų dėl vienų ar kitų priežasčių naudinga „sirgti“ ir tuo metu užsiimti kita, pelningesne, galbūt šešėline veikla.
„O kai atsiranda paklausa, atsiranda ir pasiūla.
Tai yra atsiranda gydytojų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių tokiems asmenims suteikia laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, nors įprastinėmis aplinkybėmis to galbūt nedarytų“, – sakė „Sodros“ atstovas.
Ekonomikos krizė apkarpė pašalpos dydį
Nedarbingumo pažymėjimas suteikia teisę gauti ligos pašalpą.
Iki krizės buvo nustatyta, kad 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas ligos pašalpa negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio (už šias dienas moka darbdavys). Nuo trečios dienos ligos pašalpa, mokama iš „Sodros“ biudžeto, buvo lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
Per krizę buvo nustatyta, kad „Sodros“ mokama ligos pašalpa nuo trečiosios iki septintosios laikinojo nedarbingumo dienos sudaro 40 procentų, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Yra du siūlymai, kaip keisti tvarką. Pagal pirmąjį, grąžinti tokią tvarką, kokia buvo iki krizės – t.y. 85 proc. nuo 3 dienos. Arba, kaip siūlo Vyriausybė, nustatyti, kad nuo trečios dienos bus mokama 80 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio pašalpa.
Kokia tvarka bus pasirinkta artimiausiu metu, spręs Seimas.
