Tie Lietuvos verslininkai, kurie sugebėjo pralaužti lėtą afrikiečių bendravimą ir prisitaikė egzotiškoje rinkoje, pataria – siūlykite savo produktą, tai darykite kuo paprasčiau ir nebijokite plėstis į nematytą rinką. Tie verslininkai, kurie tai padarė, nesigaili.
Apie verslo galimybes Afrikoje buvo galima sužinoti VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamame renginyje. Lietuvos įmonių atstovai buvo pakviesti susipažinti su verslo galimybėmis Afrikos rinkose.
Dėmesys – aštuonioms Afrikos šalims
Atliktos analizės duomenimis, aštuonios Afrikos šalyse patenka tarp 20 pasaulyje sparčiausiai augančių rinkų, kurių rizika mažiausia. Tai yra Mauricijus, Botsvana, Pietų Afrikos Respublika (PAR), Ruanda, Namibija, Gana, Tunisas ir Zambija.
Europos Sąjunga aktyviai importuota trijose Afrikos šalyse – Ganoje, Kenijoje ir PAR. Šiose valstybėse ir Botsvanoje daugiausia importuojama gamybos pramonės produktų.
Kaip sekasi plėtoti verslą Afrikos regione, pasakojo BAIP grupei priklausančios įmonės „Norway Registers Development AS“ (NRD) vykdantysis direktorius Rimantas Žylius.
NRD vykdo verslo klimato gerinimo projektus, kurių didelė dalis finansuojama tarptautinių organizacijų, tokių kaip Pasaulio Bankas ar Jungtinės Tautos, kurios siekia paskatinti ekonomikos plėtrą ir sumažinti šalių priklausomybę nuo donorų. NRD padeda Rytų Afrikos ir Azijos vyriausybėms įgyvendinti verslo aplinką gerinančias programas ir projektus. Šios įmonės specializacija – verslo, turto, hipotekos, licencijų ir gyventojų registrų sistemos.
NRD turi padalinių Rytų Afrikoje, Tanzanijoje, juos steigia Burundyje.
Svarbios nerašytos taisyklės
„Afrika yra auganti, pulsuojanti šalis. Pažiūrėjus į kai kurių Afrikos valstybių nuotraukas, iš karto net neatskirsi, kokia čia šalis“, – į moderniai atrodančio miesto nuotrauką parodė R.Žylius. Jis atkreipė dėmesį, kad Afrikos valstybėse labai svarbūs tų žmonių įpročiai.
Pavyzdžiui, Ganoje dalyvaujant verslo susitikime labai svarbu įėjus į patalpą pradėti sveikintis nuo dešinės pusės. Rangas šiuo atveju visiškai nesvarbus. Tokios yra nerašytos taisyklės.
R.Žylius ne kartą lankėsi Afrikoje. Kas jam įsiminė? Iš jo pasakojimo susidaro įspūdis, kad tie, kurie niekada nebandė savo verslo plėtoti Afrikos rinkoje, turėtų žinoti, kad teks truputį pasinervinti.
Jo teigimu, yra tam tikra rizika. Pavyzdžiui, ilgi ir nenuspėjami procesai, dažnai prasti priimančios pusės gebėjimai, prastas valdymas, korupcija.
„Afrikoje labai lėtai bendraujama. Tarkime, rašysite laiškus, o atsakymą gausite po dviejų mėnesių. Ir atsakymas bus be jokių atsiprašymų, taip, lyg laiškas būtų gautas vakar. Per kelerius metus nesugebėjau priprasti, bet tokia realybė“, – sakė verslininkas.
R.Žylius palygino: Lietuvoje, jeigu labai nori, gali turėti ir dešimt susitikimų per dieną. Tačiau Rytų Afrikoje rekomenduojama turėtų ne daugiau kaip tris susitikimus.
„Afrikiečiai į susitikimą gali gerokai vėluoti. Net į oficialius susitikimus, seminarus – bet kur. Dar labai keista, kad jeigu žadi žmogui padaryti didelę paslaugą, jis tau atsako: „No problem“, – juokėsi R.Žylius.
Nematytas verslo partneris? Ačiū, ne.
Jis pabrėžė, kad verslo partneriams Afrikoje labai svarbus asmeninis ryšys. Tarkime, jie nieko neperka iš žmonių, kurių niekada nėra matę gyvai. Kompanija gali būti žinoma, tačiau jeigu nenuvažiavote asmeniškai prisistatyti, vargu ar galite tikėtis laimėti vieną ar kitą konkursą.
„Kartais atrodo, kad radai bendrą kalbą, tuoj apsikabinsi. Tačiau kai išvažiuoji, nebegauni laiškų, atsakymų. Kai grįžti atgal – vėl artimai bendraujama.
Mūsų dalyvavimas viename konkurse kainuoja 100 tūkst. litų. Nes reikia keliauti, ten būti. Visos pasirengimo išlaidos labai didelės. Reikia nusiteikti ilgai ir nuosekliai dirbti“, – pasakojo R.Žylius.
Patyręs verslininkas patarė turėti ryšių ir su vietos teisininkais – jie galės paaiškinti mokesčių subtilybes.
R.Žylius pridūrė, kad nereikėtų vežtis ir vertingų daiktų – js su verslo partneriais kelis kartus buvo apvogtas. Bet kur to nepasitaiko? Verslininkas patarė pagalvoti ir apie tai, kad, tarkime, Ugandoje opi ir lauko tualetų problema. Ten jų paprasčiausiai nėra.
Siera Leonė – skurdi, bet saugi
Konsultacijų bendrovės „Strategy Labs“ projektų vadovas Saulius Damulevičius pasakojo, kaip jo įmonei pavyko atsidurti Siera Leonėje ir ten sėkmingai dirbti. Šioje Afrikos valstybėje grupė lietuvių įgyvendino telekomunikacijų projektą „Smart Mobile“.
„Siera Leonė pradeda rodyti ekonominio atsigavimo ženklus, tačiau Ebolos viruso protrūkis tikrai atsilieps ekonomikai“, – sakė S.Damulevičius.
Kaip ir R.Žylius, jis pabrėžė, kad bendradarbiaujant su Afrikos verslininkais, teks turėti kantrybės: „Projekto metu organizavome prekių tiekimą iš devynių šalių. Terminų iš jų tikėtis neįmanoma. Jie neįvykdo savo pareigų. Net iš Kinijos, kai jie šventė Naujuosius metus, prekes pavyko importuoti greičiau nei iš Senegalo.“
Verslininkai sukūrė reklamos kampaniją, mobiliojo ryšio operatoriaus logotipą, šūkį. Mobiliojo ryšio kortelės buvo pardavinėjamos tiesiog gatvėje.
„Sukvietėme pardavėjus, mokėme, kaip registruoti naujus vartotojus. Dauguma gyventojų Siera Leonėje nemoka nei skaityti, nei rašyti. Gimimo liudijimo taip pat neturi. Afrikai reikia kažko paprasto, efektyvaus ir greitai. Ne pompastikos“, – pasakojo S.Damuelvičius.
Verslininko nuomone, Siera Leonė nėra labai pavojinga šalis. Čia pasitaiko tik smulkių vagysčių spūstyse, viešbučiuose ir panašiai.
„Tu gali vaikščioti po miestą, bendrauti su gyventojais. Nesvarbu, ar būtum nuėjęs į visišką šiukšlyną, ar kitą vietą. Ten vyrauja baisus skurdas“, – sakė S.Damulevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą vykstant į Afrikos šalis reikėtų prisiminti, jog galima susirgti vietinėmis ligomis. Patys verslininkai užtruko ilgiau nei planavo, nes prasidėjo karštinė, pasireiškusi viduriavimu ir stipriu vėmimu.
Ar galvojate apie PAR?
Renginio metu buvo pristatytos naujausios Afrikos šalių ekonomikos tendencijos, perspektyvios verslo rinkos ir įėjimo į rinkas strategijos.
Daug dėmesio skirta Pietų Afrikos Respublikos potencialo analizei. Lietuvos verslininkai turėtų atkreipti dėmesį – PAR vyriausybė plėtoja ūkį, investuoja į infrastruktūros plėtrą, informacines technologijas ir į sveikatos apsaugą ir švietimą.
Be kita ko, Lietuvos Vyriausybė planuoja atidaryti Lietuvos Respublikos ambasadą PAR. Tai puiki proga Lietuvos įmonėms įžvelgti naujų verslo galimybių.
