Kazachstano ambasadorius Lietuvoje B.Muchamedžanovas pripažino, jog su „airBaltic“ derybos jau pajudėjo. „Tačiau norime, kad būtų skrydžiai ir tarp Vilniaus bei Kazachstano“, - sakė B.Muchamedžanovas.
Jei pritrūktų keleivių, jo teigimu, būtų galima maršrutą pratęsti iki Kinijos. Pavyzdžiui, Vilnius-Astana, Astana-Kinija.
Tačiau, pasak ambasadoriaus, kad Lietuvos kurortai sulauktų turistų iš Kazachstano, reikia paprastesnio vizų režimo.
„Vakarų Kazachstane įsikūrusios didelės naftos, dujų kompanijos. Iš šios šalies dalies lėktuvu pasiekti Lietuvą galima per tris valandas. Tačiau jei reikia skristi iki šalies centro, kad gautum vizas, ir dar šešias valandas iki Lietuvos, darosi nebeįdomu“, - kalbėjo B.Muchamedžanovas.
Priežastis naujai krypčiai iš Kazachstano į Vilnių atsirasti – 2017-aisiais Astanoje vyksianti pasaulinė paroda „EXPO“.
Lankytojų keliskart daugiau nei gyventojų
Kazachstanas per metus išgauna 82 mln. tonų naftos. Iki 2020-ųjų norima šį skaičių padidinti iki 110 mln. tonų. Šalis turi gausius urano rūdos išteklius.
„Nepaisant to, suprantame, kad šie resursai kažkada baigsis. Šalies valdžia siekia pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių“, - teigė ambasadorius.
Su tuo siejama ir „EXPO“ parodos tema - „Ateities energija“.
Tikimasi, jog Astanoje prisistatys 120 šalių iš viso pasaulio, o jų paviljonus aplankys 5 mln. žmonių. Ambasadorius pripažįsta: miestui, kuriame yra milijonas gyventojų, tai – didelė apkrova.
Ruošiantis parodai statomas antras oro uostas, geležinkelio stotis, 70 viešbučių. Taip pat numatoma sutarti dėl 40 naujų maršrutų oro linijomis.
B.Muchamedžanovas sako, jog norima, kad „EXPO 2017“ dalyvautų ne tik išsivysčiusios, bet ir besivystančios šalys. Todėl Kazachstanas pasirengęs joms padėti finansiškai ir gabenant krovinius.
Parodos „EXPO“ paviljoną statys amerikiečiai. Jau žinoma, kas su statiniais bus daroma parodai pasibaigus: Kazachstanas nori tapti Centrinės Azijos parodų centru, todėl dalies paviljonų paskirtis nekis, kai kurie paviljonai bus atiduoti moksliniams institutams, kiti – apsistoti gyventojams.
Paviljonams, kuriuos energija aprūpins atsinaujinantys ištekliai, statyti numatyti skirti 25 hektarus žemės.
Kad 2017-aisiais „EXPO“ vyks Astanoje, nuspręsta dar 2012-aisiais. Tai bus pirmasis kartas, kai „EXPO“ paroda rengiama buvusioje Sovietų Sąjungos šalyje.
Proga lietuviškai „Saulei“
Kazachstano ambasadorius Lietuvoje užsiminė, jog konteinerinis „Lietuvos geležinkelių“ traukinys „Saulė“, važinėjantis maršrutu Alamata-Klaipėda, galėtų tapti oficialiu parodos vežėju.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas sako, jog tokio oficialaus siūlymo įmonė kol kas nėra gavusi. Tačiau kitą savaitę numatytas susitikimas su Kazachstano atstovais. „Galbūt tada bus apie tai užsiminta. Jei gausime pasiūlymą tapti oficialiu „EXPO 2017“ vežėju, džiaugsimės“, - sakė V.Gudas.
Kaina nuo 5 iki 15 milijonų litų
Lietuva dalyvavo dešimtyje „EXPO“ parodų. Keturiose jų Lietuvos paviljonus aplankė 10 mln. žmonių: 6mln. Kinijoje, 2 mln. Japonijoje, Ispanijoje ir Pietų Korėjoje - po milijoną.
„Neabejoju, kad Lietuva dalyvaus „EXPO“ parodoje Astanoje. Klausimas tik – kokiu mastu. Iš praktikos matyti, kad tai kainuoja 5-15 mln. litų. Neišvengiamai bus klausiama, kokia iš to nauda. Tačiau iš tokių parodų nereikia laukti tiesioginio atsipirkimo“, - aiškino Aplinkos ministerijos „EXPO“ parodų organizavimo skyriaus vedėjas Romas Jankauskas.
