„Todėl neatsitiktinai su Valstybine darbo inspekcija pasirašėme bendradarbiavimo sutartį. Kiekviena žūtis, atliekant miško ruošos darbus, artimiesiems yra tragedija“, - sakė A.Gaižutis.
Pasak laikinai pareigas einančio Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Gintaro Čepo, darbo inspektoriai, bendradarbiaudami su urėdijomis, kasmet rengia prevencines miško kirtaviečių tikrinimo akcijas, veda miškiniunkams konsultacinius seminarus. Tačiau iki šiol nuošalyje likdavo privatūs miškai.
„Bendradarbiaudami su šia miško savininkų asociacija galėsime plačiau skleisti saugaus darbo kultūrą. Tikimės, kad asociacija paragins savo narius, - privačių miškų savininkus, kad jie, prieš sudarydami darbo sutartis su pavieniais asmenimis ar įmonėmis, supažindintų juos su saugaus darbo reikalavimais. Juoba kad miško ruošos darbai – vieni pavojingiausių. Kiekvienais metais juos dirbdami ir saugumą ignoruojantys žmonės sunkiai susižaloja arba žūva“, - sakė G.Čepas.
Jo teigimu, tikrinant kirtavietes, nustatoma nemažai ir neblaivių darbus
atliekančių asmenų, o įvykus nelaimei kartais nuslepiama, jog
žmogus sužalotas būtent atliekant darbus miške.
„Jei nesilaikysime technologinių reikalavimų arba darbo
proceso organizavimo, gali nei šalmas, nei kitos saugos priemonės
nepadėti, jei užgrius iš nugaros 2 tonų medis“, - sakė G.Čepas.
Anot A.Gaižučio, renkant pavyzdingiausiai tvarkomą privačią miško valdą bus taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar joje laikomasi saugaus darbo reikalavimų.
„Darbų privačiuose miškuose nemažės, tuo labiau, kad artėja miškų kirtimo sezonas. Norėtųsi, kad dirbantieji savo miškuose ar samdantys darbininkus turėtų „užnugarį“ – saugaus darbo žinių bagažą“, – kalbėjo A.Gaižutis.
Yra privačių miškų savininkų, kurie miško darbams samdo profesionalus; yra tokių, kurie dirba patys, tačiau jau yra sukaupę patirtį, įsigiję geros technikos, domisi saugaus darbo metodais.
„Tačiau rizikingiausia yra ta miškų savininkų grupė, kurie savo miške „malkauja“ kaip pakliuvo, su kuo pakliuvo, dirba nežinodami, kada rizikuoja susižaloti ar žūti, dirba neblaivūs“, – užsiminė asociacijos saugaus darbo miške ekspertas Eduardas Derenka.
Nelaimės, dirbant miške, užklumpa, kai medkirčiai dirba vienas šalia kito, -kai blogai organizuojamas darbas, nesuderinami veiksmai ir virsdamas nupjautas medis sunkiai ar mirtinai sužaloja pavojingoje zonoje esantį miško pjovėją ar šakas genintį medkirtį.
Grėsmė gyvybei ar sveikatai kyla, kai, dirbant su technika ar įrankiais, nesinaudojama apsauginėmis priemonėmis. Sužaloti taip pat gali palikti sausuoliai.
Anot A.Gaižučio, Lietuvos
miškuose yra apie 11 mln. kubinių metrų sausuolių, kurių
neleidžiama išvežti dėl aplinkosauginių apribojimų - juos
draudžiama kirsti ne tik rezervatuose, bet ir daugelyje kitų
saugomų teritorijų.
Be to, būta ne vieno atvejo, kai miškuose darbuojasi nelegalūs darbininkai. Šie žmonės apskritai socialiai yra neapsaugoti, - už nelegaliai dirbančio asmens saugą niekas neatsako, o susižalojęs žmogus tiesiog nuvežamas namo ir paliekamas likimo valiai.
