„Pavyzdžiui, galiu pateikti centrinės linijos principą, kuris sako, kad centre yra labai daug pažeidžiamų taškų, todėl mūsų rankos yra toje linijoje, kad juos galėtume apginti. Taip pat yra ir versle – centre yra tavo vertybės, tau svarbūs dalykai: varomoji jėga, kompetencijos, filosofija. Tai pagrindinė tavo smogiamoji jėga, kurią naudoji konkurencinėje kovoje. Tu ją saugai, ją stiprini ir nukreipi atakuodamas, kad galėtum įveikti konkurentus“, - sakė L.Gudonavičius.
Jo tikinimu, Wing Tsun kovos mene naudojamą „lipnių rankų“ sistemą puikiai galima pritaikyti derybose.
„Lipnios rankos“ byloja: pasilik su tuo, kas ateina, sek tai, kas pasitraukia, jeigu laisvas kelias, smūgiuok.“ Tu visada privalai kontroliuoti derybų eigą, turi prilipti prie savo oponento ir atitinkamai atsakinėti į klausimus, strategiškai vesti pokalbį, ką oponentas besakytų, gali susidėlioti savas pozicijas, kuriomis galėsi atremti priešininko atakas. Tu prilimpi ir neatleidi. Jis atsitraukia, o tu eini vis pirmyn ir užimi vis naujas teritorijas ir įtvirtinti tau svarbias pozicijas, kad laimėtum derybas“, - aiškino dėstytojas.
L.Gudonavičius sako pastebintis, kaip daug keliaujanti, visame pasaulyje draugų turinti jaunesnioji karta, jaučiasi gerokai laisviau. Šie žmonės nori kitaip dirbti, kurti naujo modelio organizacijas, kuriose viskas yra paprasčiau, nėra tiek daug suvaržymų ir standartų.
„Suprantama, yra ir tokių, kurie dirba tik su senais, įsišaknijusiais vienos ar kitos rinkos dalyviais, ten įdiegti naujus principus užtrunka daugiau laiko, tačiau visi mes nuolatos keičiamės“, - dėstė sportininkas.
Organizacijų modeliai keičiasi priklausomai nuo to, kokiame sektoriuje jos dirba. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje taikomas vienoks modelis, o aukštųjų technologijų, pradedančiosiose įmonėse – jau visiškai priešingas, kur daugiau laisvės,labiau skatinama kalbėtis su vadovais, diskutuoti ir siūlyti savo idėjas.
Anot L.Gudonavičiaus, kinų kultūroje ir Wing Tsun kovos mene labai svarbus mokytojo ir mokinio santykis. Mokytojas tau suteikia žinias, o tu turi jas priimti. Mokytojas padeda mokiniui augti, o mokinys atsidėkodamas stengiasi būti uolus, perimti žinias, o vėliau mokyti kitus, padėti mokytojui.
Pašnekovas tikras: jei ši filosofija prigyja organizacijoje, laimi visos pusės. Laimi vadovas, kuris perteikia žinias, nes tiki mokiniu, kad jis bus lojalus, kad darbuotojas supranta, jog padėdamas vadovui padeda ir sau. Taip pat darbuotojas žino, kad lojalumas jam leis gauti dar daugiau, sužinoti ir išmokti, taip pakelti savo kvalifikaciją.
Tokiu principu grįsti santykiai žmogiškųjų išteklių valdyme gali tik sustiprinti organizaciją, padėti išgyventi sunkius laikus. Kai vadovas pasitiki darbuotojais, jis gali koncentruotis į veiklos rodiklių gerinimą, organizacijos vystymą, o ne į visus žvelgti įtariai bei žiūrėti kaip į resursus, kuriuos prireikus rotuos. Lygiai tas pats ir su darbuotoju, kuris jaučiasi saugus ir gali koncentruotis į darbą, nejausti nereikalingos įtampos ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
„Tenka pripažinti, kad versle dažniausia motyvacija darbuotojams yra atlyginimas. Tai visiškai normalu, nes žmonės turi turėti iš ko pragyventi. Kovos menuose viskas yra šiek tiek kitaip. Wing Tsun yra mūsų hobis ir aistra.
Čia mes dažnai stengiamės dėl kitų, kad bičiuliams išeitų vienas ar kitas pratimas, nori pastatyti supratimo tiltą su bendraminčiais, - kalbėjo dėstytojas. - Kitas aspektas yra žinios. Žmogus visada nori eiti pirmyn ir išmokti kažko naujo, perimti šimtų metų senumo techniką, dar geriau valdyti savo kūną.
Tai yra vidinė motyvacija, kuri niekada nesibaigia, domėjimasis, kuris niekada nedingsta. Juk gali perimti kitų meistrų gyvenimišką patirtį, būti formuojamas kovos meno vertybių, kurios skatina sustoti ir permąstyti savo gyvenimą, neatitolti nuo žmogiškumo“.
