Iš 2 mlrd. litų, kuriuos yra įsiskolinusios savivaldybės, 409 mln. litų – pradelstos skolos verslui už prekes, paslaugas ar atliktus darbus. Pradėjusios kilti per krizę, šios skolos per penkerius metus pakilo beveik triskart – 2009-aisiais jos siekė 147 mln. litų.
Kai kurių savivaldybių skolos priartėjo prie skolinimosi ribos. Savivaldybių skolos šiuo metu vidutiniškai sudaro 56 proc. prognozuojamų šiemet gauti pajamų savarankiškoms savivaldybių funkcijoms vykdyti.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė kalba apie tai, kad jei situacija nesikeis, skolos didės, kartu pūsis ir valstybės skola. „Savivaldybės bus nepajėgios vykdyti savo funkcijų, bus įšaldyti įvairūs projektai, dėl to nebus jokio intereso verslui atsirasti vienose ar kitose savivaldybėse. Nes tos savivaldybės, kurios vėluoja atsiskaityti su verslu, vertinamos kaip tos, kuriose neverta investuoti“, – kalbėjo R.Žakaitienė.
Labiausiai įsiskolinusi – Vilniaus savivaldybė. Jos skola siekia 859 mln. litų, tačiau, kaip teigė R.Žakaitienė, sostinei suteiktas ir didesnis skolinimosi limitas. Šiais metais prognozuojamos Vilniaus pajamos – 1,074 mlrd. litų. Iš šios sumos pačiai savivaldybei lieka 515,6 mln. litų, o į valstybės biudžetą įkris 558,4 mln. litų.
Mažiausia skola – 14 proc. biudžetinių pajamų – Visagine, tačiau šią savivaldybę gelbėja su Ignalinos atomine elektrine susiję projektai.
Vis dėlto 30 savivaldybių jau negali skolintis lėšų investiciniams projektams, nesusijusiems su europiniais projektais. „Jei skolos ir toliau taip augs, po dvejų metų trys–penkios savivaldybės negalės skolintis ir europiniams projektams“, – prognozuoja R.Žakaitienė.
Padėtis taisysis?
Vis dėlto, jos teigimu, keistis galimybių yra.
Ji mini su Vyriausybe pasiektą susitarimą, kad savivaldybės gautų daugiau iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinktų pajamų.
Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad kitais metais
šalies savivaldybių biudžetai gali papilnėti maždaug 170 mln.
litų. Anot Vyriausybės vadovo, tai lems nauja metodika, kuri
aiškiai padalys GPM prieaugį tarp
valstybės ir savivaldybių.
Lietuvos savivaldybių asociacija sako,
kad Vyriausybė sutinka grąžinti anksčiau 10 metų galiojusią
metodiką, dėl kurios savivaldybių biudžetai bus papildyti daugiau
kaip 200 mln. litų, tačiau realiai iš jų liks tik 100 mln. litų.
„Savivaldybių biudžetai turėtų didėti 100 mln. litų. Tačiau pajamų augimą pajustų tik 14 savivaldybių (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Kauno, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Širvintų, Trakų, Vilniaus rajonai, Elektrėnai, Neringa ir Palanga). Likusios gautų bendrosios dotacijos kompensacijas, tačiau savo pajamų didėjimo nuo kitų metų nepajus. Siūlome, kad bendrosios dotacijos kompensacija būtų pakeista bendrąja dotacija, kuri nebūtų kintantis dydis ir kuri būtų įtvirtinta 2015 m. biudžete. Tam papildomai reikėtų 100 mln. litų. Tuomet atitinkamą augimą pajustų visos 60 savivaldybių“, – kalbėjo R.Žakaitienė.
Pagrindinis rodiklis, lemiantis savivaldybių pajamų apimtį, yra
įstatymu tvirtinama joms tenkanti GPM dalis procentais – šiemet
joms skiriama 67,78 proc. (2013 metais – 57,34 proc.) įplaukų,
kurių bendra suma siekia 3,053 mlrd. litų.
Tačiau Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas siūlo neapsiriboti GPM procento didinimu. Jis įsitikinęs, kad biudžetas turi būti formuojamas iš ekonominių mokesčių: pelno, apyvartos ar kito.
