Profsąjungos SNPL atstovas Guillaume'as Schmidas sakė naujienų agentūrai AFP, jog pilotai baigė dvi
savaites trukusį protestą, kuris „Air France“ kainavo per 200
mln. eurų (690 mln. litų), kad būtų galima tęsti derybas dėl
„Transavia“.
„Air France“ laiko „Transavia“ plėtrą gyvybiškai
svarbiu žingsniu, siekiant išlaikyti savo padėtį itin didelės
konkurencijos vidutinio nuotolio skrydžių sektoriuje, kuriame vis
labiau įsigali ekonominių skrydžių bendrovės, tokios kaip
„easyJet“ arba „Ryanair“.
Tačiau „Air France“ pilotai, uždirbantys iki 250 tūkst.
eurų (863,2 tūkst. litų) per metus, baiminasi, kad dalį jų
skrydžių pakeis „Transavia“ reisai arba kad jų atlyginimai bus
sumažinti, plečiant dukterinę įmonę.
„Air France“ prognozavo, kad pirmadienį įvyks beveik 60
proc. skrydžių, reikšdama viltį, kad įprastas skrydžių ritmas
nusistovės per ateinančias 2-3 dienas po priverstinai nutupdytų
lėktuvų „privalomųjų patikrinimų“.
Profsąjungai paskelbus savo pranešimą, premjeras Manuelis
Vallsas sakė, kad 14 dienų streikas buvo
„netinkamai suprastas ir baudė keleivius, bendrovę bei šalies
ekonomiką“.
Jis ragino visas ginčo šalis „atkurti pasitikėjimą vieni
kitais ir tęsti „Air France“ bei jos dukterinės įmonės
„Transavia, kuri yra vertingas turtas, plėtrą“.
Dėl šio streiko buvo nutupdyti beveik pusė „Air France“
lėktuvų, o ši akcija oro bendrovei kainuodavo 15-20 mln. eurų
(51,8-69 mln. litų) per dieną. Taip pat buvo sutrikdyti
tūkstančių žmonių kelionių planai.
Penktadienį M.Vallsas atmetė pilotų pasiūlymą nutraukti
streiką, jeigu būtų paskirtas nepriklausomas tarpininkas jų
įtemptose derybose su bendrovės administracija.
Derybos dėl šio klausimo įstrigo aklavietėje. Vėliausias
derybų etapas, pasibaigęs sekmadienį paryčiais, „mūsų
netenkina“, pažymėjo G.Schmidas.
Tačiau jis sakė, kad sprendimas baigti streiką buvo priimtas,
kad diskusijos galėtų vykti „ramesnėje atmosferoje“.
Pilotai kovoja dėl kolektyvinės sutarties visoje „Air
France“-KLM ir jos dukterinėse bendrovėse, kad jie nebūtų
spaudžiami sutikti su mažiau priimtinomis darbo sąlygomis
bendrovėje „Transavia“ aptarnaujančioje maršrutus,
skraidinančius daugiausiai atostogaujančius turistus į Europą ir
Viduržemio regioną.
„Transavia“ lėktuvų kapitonai uždirba iki 160 tūkst. eurų
(552,4 tūkst. litų) per metus, bet jiems tenka surinkti daug daugiau
skrydžio valandų negu „Air France“ pilotams. Antrieji pilotai
abiejose bendrovėse savo karjero pradžioje uždirba maždaug po
lygiai, teigia šaltiniai.
Prancūzijos vyriausybė kontroliuoja 16 proc. „Air
France“-KLM akcijų. Ši bendrovė yra antroji didžiausią Europoje
oro vežėja po Vokietijos „Lufthansa“.
Nuo streiko pradžios „Air France“ akcijos atpigo beveik 15
proc., o pilotų protestas sukėlė didelį susirūpinimą
Prancūzijoje.
Streikas buvo „katastrofa Prancūzijos aviacijos sektoriui“,
perspėjama bendrame pranešime, kurį paskelbė svarbių ekonomikos
sektorių, įskaitant kelionių bendrovių, profsąjungos.
„Labiau negu niūriame ekonomikos kontekste jis kompromituoja
ateitį, kuriai jau dabar gresia didelis pavojus“, – sakoma
pranešime.
„Air France“ sveikino sprendimą baigti streiką, bet
apgailestavo, kad šis protestas „brangiai kainavo ir buvo
žalingas“.
„Bendrovė apgailestauja, kad nors nuo pat pradžių vyko ilgos
derybos sąžiningas ir lygiateisis administracijos pasiūlymas
baigti šį konfliktą nebuvo pasirašytas“ profsąjungų, sakoma
jos pranešime.
„Air France“ jau ėmėsi įgyvendinti ambicingą
restruktūrizacijos planą, siekiant sumažinti sąnaudas ir padidinti
našumą.
Bendrovės vadovybė sutiko atšaukti planus dėl „Transavia“
plėtros užsienyje, ji pažadėjo tęsti bent dalį savo planų
įžengti į pigiųjų skrydžių rinką.
