Pinigai išleisti, o darbų nematyti

Dar 2010 metais statybos ekspertai griežtai įspėjo valdininkus: tarpukariu įrengto Aleksoto funikulieriaus statiniai turi būti rekonstruojami ir stiprinami. 2011 metų vasarį savivaldybės taryba nusprendė, kad reikia imtis darbų.

Tų pačių metų birželį buvo pasirašyta sutartis dėl funikulieriaus pastatų komplekso tyrimo ir tvarkymo projekto parengimo. Vien tik šiems projektavimo darbams buvo išleista 98,9 tūkst. litų.

Keltuvą valdžiusi bendrovė „Autrolis“ iš banko paėmė 2,35 mln. litų paskolą, dar kelis šimtus tūkstančių litų skyrė savivaldybė.

Tačiau šią savaitę „Laikinosios sostinės“ žurnalistai, apsilankę prie istorinio keltuvo, išvydo apgailėtiną vaizdą.

Aleksoto funikulierius – reikšmingas kultūros paveldo objektas. Tačiau laiptai, vedantys prie keltuvo vagonėlių, aikštelė, betoninės atramos primena valkatų valdą.

Prie pat funikulieriaus esantis grindinys, fasadai – smarkiai aptrupėję, remonto neregėję dar nuo sovietmečio.

Tokie vaizdai – apačioje. Gal viršuje, kur yra pagrindinis funikulieriaus komplekso pastatas, vagonėlių vairinė, – gražiau?

Tačiau ir šis statinys maldauja remonto. Sienos – suskilinėjusios, patalpų vidus – kaip prastos sovietinių laikų valgyklos.

Patalpa, iš kurios valdomi vagonėlių mechanizmai, taip pat atrodo niūriai – taip ir norisi pakviesti į ją dažytojų ir tinkuotų brigadą.

Garažo būklė, kaip pripažino funikulieriaus vairininkas Juozas Bacevičius, avarinė, jame jau seniai nelaikomos mašinos, baiminantis konstrukcijų griūties.

Iki 2014 metų pavasario Aleksoto funikulierius priklausė „Autroliui“.

Keltuvo šeimininkas pasikeitė balandžio 1 dieną, kai buvo sujungtos dvi savivaldybės bendrovės – „Autrolis“ ir „Kauno autobusai“.

„Autrolio“ nebeliko, o jo teises, pareigas, skolas perėmė „Kauno autobusai“.

Šios įmonės atstovai krapšto galvas, kaip po sujungimo sumokėti 2,35 mln. litų kreditą „Nordea“ bankui už funikulieriaus ir dviejų vagonėlių sutvarkymą.

Šie darbai buvo atlikti 2011 metais. Iš viso buvo išleista 2,65 mln. litų, kuriuos, paėmęs paskolą, sumokėjo nuostolingai dirbęs „Autrolis“.

Savivaldybė padidino miesto finansinę naštą, įsipareigojusi grąžinti kreditą su palūkanomis, jei „Autrolis“ nepajėgtų jo atiduoti.

Panaikinus „Autrolį“, daugelis jo vadovų paliko sujungtą įmonę. Pernai mirė generalinio direktoriaus pareigas ėjęs Gintautas Činikas.

Todėl išnarplioti finansines gijas bus nelengva, nes tie, kurie anksčiau viską žinojo, staiga prarado atmintį.

Dar prieš statybų pradžią tuometis „Autrolio“ generalinis direktorius Mindaugas Legas ir kiti įmonės vadovai gyrėsi, jog konkursą laimėjusi bendrovė „Autokausta“ už 1,26 mln. litų suremontuos funikulieriaus kelią, pakeis senus bėgius, įrengs drenažą, pasirūpins projektu ir atliks daugybę kitų darbų.

Tačiau statybininkams atėjus, sumos ėmė pūstis kaip tešla, pašauta į krosnį.

Funikulieriaus kelio ruožo tvarkymo kaina išaugo iki 2 mln. 65 tūkst. litų, o dviejų vagonėlių restauravimas – iki 355 tūkst. litų.Dar 230 tūkst. litų kainavo projektų parengimas.

Buvo skelbiama, kad sutvarkyti funikulieriaus pastatų kompleksą kainavo 31 tūkst. litų, bet jame nematyti net teptuko brūkštelėjimo.

„Plika akimi matyti, kad funikulieriaus pastatai net nepradėti remontuoti, o skilinėjantys apatiniai laiptai prie įėjimo kelia didelį pavojų keleiviams, ypač – žiemą. Žmonės gali paslysti ir susižeisti. Už sumą, sumokėtą statybininkams, buvo galima nutiesti, ko gero, du kartus ilgesnį bėgių ruožą“, – piktinosi savivaldybės Antikorupcijos komisijos narys Arvydas Garbaravičius.

Skelbta, kad funikulieriaus zonoje bus tiesinami tvoros stulpai, tačiau jie iki šiol liko kreivi, aptrupėję.

Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba šių metų gegužę nustatė „Autokaustos“ darbų atlikimo aktuose padidintus įkainius.

Be to, dalis remonto sumos, 31,2 tūks. litų, nebuvo pagrįsta jokiais aktais. Išaiškėjo, kad drenažas įrengtas už 239 tūkst. litų, nors projekte buvo numatytos perpus mažesnės išlaidos.

Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis kreipėsi į teisėsaugą, prašydamas ištirti galimas machinacijas.

Tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nusprendė nekelti baudžiamosios bylos.

Ekonominių nusikaltimų tyrėjai valdininkams priminė, jog niekas iš jų nesikreipė į ekspertus, nepasirūpino, kad būtų paskaičiuota žala, nepareikalavo ištaisyti remonto defektų, perskaičiuoti darbų įkainius.

Gal iš tiesų: kai nėra aiškus žalos dydis, kaip galima kelti bylą? Reikėjo pirma ją nustatyti, o paskui kreiptis į teisėsaugą.

„Per savaitę kelis kartus naudojuosi funikulieriumi. Ir taip – jau 20 metų. Nusileidžiu nuo kalno ir pėsčiomis pasiekiu miesto centrą. Daugelį metų dirbau inžinieriumi, tad apie statybą išmanau gerai. Širdį skauda matant, kad statybininkai nepadarė daugelio darbų, paliko suskeldėjusias sienas. Tai daro gėdą miestui“, – aiškino į vagonėlį įlipęs 78 metų aleksotiškis Petras Jankauskas.

Pensininkas išpūtė akis išgirdęs, kiek kainavo funikulieriaus kelio ir vagonėlių remontas.

„Beveik 3 milijonai? Negali būti. Tokia suma – tikrai per didelė. Kai taip išlaidaujama, nenuostabu, kad trūksta lėšų gatvių, kitų objektų remontui“, – piktinosi P.Jankauskas.

Anot „Kauno autobusų“ administracijos ir personalo departamento vadovo Mindaugo Grigelio, kultūros paveldo objektų rekonstrukcija kainuoja itin brangiai.

Iš pradžių ir jam pasirodė, jog vagonėlių ir funikulieriaus teritorijos remontui išleistos pernelyg didelės sumos. Tačiau vėliau esą ėmė aiškėti, jog papildomi darbai buvo būtini, o išlaidos galbūt ir nebuvo išpūstos.

Šiuo metu „Kauno autobusai“ atlieka patikrinimą, kurio metu bus nustatyta, ar remontuojant istorinį objektą buvo padaryta žala.

Patikrinimas turėtų būti baigtas iki lapkričio.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius

„Nesutinku su policijos pareigūnų nuomone, jog nėra pagrindo kelti bylos dėl sukčiavimo ir turto iššvaistymo.

Teisėsaugos institucijoms nurodžiau remonto darbų įkainių padidinimą, pateikiau kitus įtartinus faktus.

Tačiau pareigūnai tvirtino, jog iš suteiktos informacijos negalima spręsti, jog buvo padarytas nusikaltimas.

Nesuprantu, kaip, neatlikus ikiteisminio tyrimo, buvo galima padaryti tokias išvadas.

Kai teisėsauga atsisakė kelti bylą, kreipiausi į „Kauno autobusų“ administraciją, prašydamas atlikti vidinį patikrinimą.

Jo metu išaiškės, ar remontuojant Aleksoto funikulierių buvo padaryta žala, neteisėtai pasisavintos lėšos.

Jei žala bus nustatyta, savivaldybė imsis priemonių, kad kaltieji asmenys būtų nubausti.“

Aleksoto funikulierius buvo pastatytas 1935 metais, o Žaliakalnio funikulierius, kuris dabar priklauso „Kauno liftų“ bendrovei, – 1931-aisiais. Abu iki šiol veikiantys keltuvai yra įtraukti į kultūros paminklų registrą.

Žaliakalnio funikulieriaus viename vagone telpa 25 žmonės, o Aleksoto – 20 žmonių.

Aleksoto funikulieriaus kelio ilgis – 132,9 metro. Žaliakalnio – 142 metrai. Kelionės trukmė – šiek tiek daugiau nei 1 minutė.

Šiais keltuvais dažniausiai naudojasi vietos gyventojai, studentai, užsienio turistai.

Funikulieriai buvo restauruoti siekiant atkurti prieškario laikų dvasią.

Nors funikulierių veikla nuostolinga, jų atsisakyti neketinama. Tai – unikalios transporto priemonės, svarbios istoriniu ir kultūriniu požiūriu.