Šių metų bulvių derlius Latvijoje tikrai neblogas – vidutiniškai 25–40 tonų iš hektaro. Tiesa, vienur, ypač Latgalos regione, dėl maždaug mėnesį trukusios sausros bulvės išdegė, kitur, atvirkščiai, išmirko dėl vėliau prasidėjusių liūčių. Tad dalies bulvių išsaugoti iki žiemos, kaip teigiama, bus beveik neįmanoma – jos jau dabar pradėjusios pūti.
Ryga brangina viešojo transporto paslaugas
Rygos dūma jau keletą metų siekia, kad sostinėje savo gyvenamosios vietos nedeklaravę gyventojai už miesto transporto paslaugas mokėtų brangiau. Pasak sostinės vadovų, kitų miestų gyventojų naudojimąsi keleiviniu transportu Rygoje dabar dotuoja patys rygiečiai, o tai neteisinga.
Branginti miesto transporto paslaugas ne rygiečiams norėta jau nuo šių metų pradžios, kai buvo įvestas euras. Tačiau šis sumanymas laikinai atidėtas, kad savivaldybė turėtų daugiau laiko jį teisiškai pagrįsti. Nors sudarytos darbo grupės išvados dar nežinomos, jau dabar aišku, kad „svetimųjų“ vežimas sostinei kasmet kainuoja ne vieną dešimtį milijonų eurų.
Kiek kainuotų keleivinio transporto paslaugos ne rygiečiams? Manoma, kad maždaug 1 eurą 20 centų (šiek tiek daugiau nei keturis litus). Rygiečiams kaina būtų perpus mažesnė. Tiesa, naujosios tvarkos dar būtų galima išvengti, jei, pasak Rygos dūmos atstovų, kitų miestų savivaldybės padėtų dotuoti keleivinį transportą sostinėje.
Sostinė ypač domina turistus
Rygos upių uostas tampa vis didesne turistinių kruizinių laivų traukos vieta. Itin daug naujovių žadama kitąmet, kai tikimasi sulaukti bent 70 kruizinių laivų, atgabensiančių per 60 tūkst. turistų. Dėl to jau susitarta Rygoje vykusioje tarptautinėje turizmo industrijos konferencijoje, kurioje dalyvavo žymiausių pasaulio turizmo kompanijų atstovai.
Dalis jų norėtų kurti savo atstovybes Rygoje ir mato didelį miesto potencialą. Be to, kitąmet bus itin laukiama į Rygą jau ne pirmą kartą kruiziniais laivais atvykstančių turistų. Jiems bus siūloma speciali programa, į kurią įtraukti ir kiti Latvijos miestai. Manoma, kad iki šių metų pabaigos Rygą iš viso turėtų aplankyti apie 2 mln. užsienio turistų.
Latviai vis mažiau taupo
Pasak finansų analitikų, Latvijos gyventojai vis mažiau linkę taupyti. Kaip rodo „Swedbank“ atliktos gyventojų apklausos, net 71 proc. respondentų sutaupytus pinigus (iki 1 500 eurų) mieliau išleistų norimai prekei įsigyti ar turistinei kelionei, negu juos neštų į banką. Tik trečdalis apklaustųjų sutaupytą sumą (iki 1,5 tūkst. eurų) patikėtų bankui.
Pasak „Swedbank“ analitikų, gyventojų noras leisti pinigus rodo didėjantį optimizmą bei pasitikėjimą savo ateitimi. Taip pat tai rodo ir finansinį stabilumą šalyje. Kita vertus, neatmetama prielaida, kad daugelis apklaustųjų kalbėjo ne apie atliekamus pinigus, bet apie konkrečiam pirkiniui ilgai kauptas santaupas.
