Krabų gaudytojus gaudo ir Rusija, ir Europos Sąjunga

2014 m. rugsėjo 25 d. 15:11
Gediminas Pilaitis
Barenco jūroje dirbančiai Lietuvos žvejybos įmonei „Arctic Fishing“, kurios laivą „Jūrų vilkas“ Rusija praėjusį penktadienį areštavo dėl įtarimų žūklaujant šios šalies ekonominėje zonoje, nesiseka ir Europos Sąjungos vandenyse. Krabų gaudytojams niekaip nepavyksta pasiųsti į žūklavietes kito areštuoto savo laivo „Beam“, jau pusmetį stovinčio Klaipėdos uoste. Vakar teismas nepatenkino savininkų prašymo sušvelninti laikinąsias apsaugos priemones ir paleisti šį laivą.
Daugiau nuotraukų (1)
Kelią į žūklavietes užkirto įgula
Krabų žūklei pritaikytas su Saint Kitso ir Nevio vėliava plaukiojantis laivas „Beam“ Klaipėdos uoste pasirodė prieš pusmetį – čia jis buvo remontuojamas. Tada jo komandoje būta ir Pietryčių Azijos šalių atstovų - uostininkai pastebėjo ten dirbančius tailandiečius. Pakeitęs įgulą laivas jau rengėsi išplaukti į žūklavietes Barenco jūroje, bet jį sustabdė patys jūrininkai.
Birželio 11-ąją devyni „Beam“ įgulos nariai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl skolų – pateikė jūrinį ieškinį „Arctic Fishing“ savininkams dėl nesumokėtų atlyginimų. Jūrininkai reikalauja, kad Lietuvoje registruota įmonė jiems su visomis teismo išlaidomis grąžintų 411 tūkst. litų skolą.
Kol sprendžiamas šis ginčas, transporto laivui „Beam“ Klaipėdos apylinkės teismas pritaikė  laikinąsias apsaugos priemones – areštuotas kaip užstatas jis tapo jūrininkų ieškinio savininkams garantija. Dabar  šio laivo negalima išplukdyti iš uosto, parduoti, perleisti, įkeisti  kitiems asmenims, atlikti kitokių su juo susijusių ūkinių ir finansinių operacijų.
Laivas toliau kiurksos uoste
Klaipėdos uoste suremontuotas, bet įstrigęs laivas „Beam“ neša nuostolių savininkams, kurie tikėjosi, kad ir jis Barenco jūroje graibstys gurmanų itin vertinamus krabus. „Arctic Fishing“ atstovai kreipėsi į teismą atskiruoju skundu – paprašė  iš dalies sušvelninti laikinąsias apsaugos priemones  -- paleisti laivą į žūklavietes nepanaikinant jo arešto.
Tokį prašymą „Arctic Fishing“ atstovai grindė stabilia įmonės ūkine ir finansine padėtimi – aiškino, kad savininkai valdo dar kelis gerai prižiūrimus krabų žvejybai pritaikytus laivus („Jūrų vilkas“ ir „Karalius“), kurių vertė – apie 9 mln. litų. Prašyta šiuos Arktyje žūklaujančius laivus įvertinti kaip dar vieną jūrininkų įmonės savininkams pateikto ieškinio garantiją.
Su Rusijos vėliava plaukiojantis „Beam“  Lietuvos pakrantėse pasirodė gerokai aprūdijęs, buvo atnaujinamas Klaipėdos laivų remonto įmonėje. Atliktų remonto darbų vertė - apie 200 tūkst. litų. Įmonės vadovas Alvydas Butkus „Arctic Fishing“ savininkams jokių priekaištų nereiškia: „Problemų nebuvo, jie sąžiningai mokėjo už visas suteiktas paslaugas.“
Klaipėdos apygardos teismui vien savininkų patikinimų neužteko -  išnagrinėjus „Arctic Fishing“ skundą, laikinosios apsaugos priemonės nepanaikintos – nuo kovo areštuotas „Beam“ ir toliau kiurksos vidinėje Klaipėdos uosto akvatorijoje, šalia Vakarų Baltijos laivų statyklos krantinės, kol įmonės savininkai atsiskaitys su jūrininkais arba įrodys, kad jie nėra teisūs.
„Jeigu jūrininkų reikalaujama pinigų suma kaip ieškinio garantija būtų pervesta į kokio nors banko depozitinę sąskaitą, to laivo niekas nelaikytų. Bet savininkai to nepadarė, todėl „Beam“ areštas  nepanaikintas. Išplauks, o teismui paskui reikės gaudyti vėją jūroje“, – aiškino  „Arctic Fishing“ nepalankią nutartį trečiadienį priėmęs teisėjas Alvydas Žerlauskas.
Įmonę persekioja bėdos
A.Žerlauskas patikino, jog tokiai nutarčiai incidentas Barenco jūroje, kur dėl įtarimų neteisėtai žūklaujant Rusijos ekonominėje zonoje buvo sulaikytas, nuplukdytas į Murmanską ir ten ir areštuotas kitas „Arctic Fishing“ laivas „Jūrų vilkas“, jokios įtakos neturėjo: „Šiuo atveju  nagrinėjami kito šios įmonės laivo įgulos ir darbdavių santykiai.“ 
Jeigu su Lietuvos vėliava plaukiojančiam „Jūrų vilkui“ Rusijos mesti įtarimai pasitvirtintų, „Arctic Fishing“ ekonominė padėtis nepagerėtų. Nemokant baudų už žūklės taisyklių pažeidimus, areštuoti laivai konfiskuojami ir parduodami iš varžytynių.
Bėdos persekioja dar vieną Barenco jūroje su Lietuvos vėliava krabus gaudantį „Arctic Fishing“ laivą „Karalius“. Stabtelėjęs viename Olandijos uoste, jis sukėlė įtarimų vietiniams inspektoriams.
Patikrinus „Karaliaus“ dokumentus paaiškėjo, jog beveik visą įgulą sudaro Rusijos piliečiai. Pagal įstatymus Lietuvoje registruotuose laivuose turi dirbti ne mažiau kaip du trečdaliai mūsų valstybės arba Europos Sąjungos ekonominės erdvės jūrininkų.
„Jūrų vilkui“ ištiesė ranką
Darbo teisės pažeidimo medžiagą olandai perdavė Lietuvai. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nustatė, kad „Arctic Fishing“ savininkai apie laive įdarbintus svetimšalius, tarp kurių yra du Lietuvos piliečiai, neinformavo „Sodros“, nemoka už juos privalomų mokesčių.
Už kiekvieną krabų gaudytoją, jeigu jis iš tikrųjų buvo įdarbintas apeinant įstatymus, „Arctic Fishing“ vadovui Giedriui Gruzdžiui gresia bauda nuo 3 iki 6 tūkst. litų. Jis dar įtariamas trukdęs atlikti savo pareigas VDI inspektoriams  – nepateikė kai kurių jų prašomų dokumentų, duomenų apie įmonės veiklą, samdomus darbininkus teigdamas, kad ne viską žino.
„Bylos medžiagą jau perdavėme Klaipėdos apylinkės teismui. Kokie žmonės darbuojasi Rusijos areštuotame laive „Jūrų vilkas“, nežinau. Visko gali būti, kad ir ten – panaši padėtis. Jeigu gausime duomenų, kad šiame laive įdarbinant žmones buvo pažeisti įstatymai, pradėsime tyrimą“, – kalbėjo VDI Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Edmundas Gustainis.
Užsienio reikalų ir Žemės ūkio ministerijos skelbia, jog „Jūrų vilko“ įgulą sudaro 28 jūrininkai. Trys jų (turbūt kapitonas, vyresnysis mechanikas ir dar koks nors vadovas) yra Lietuvos piliečiai. Tiek pat žmonių darbuojasi ir kitame krabus gaudančiame Lietuvos laive „Karalius“ . Tenykštėje įguloje – du mūsų šalies piliečiai.
„Arctic Fishing“ laivai anksčiau gaudė krabus Tolimuosiuose Rytuose – Rusijos ekonominėje zonoje. Lietuvos įmonė juos įsigijo iš vienos Kamčiatkos bendrovės.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dėl Arkties vandenyse įsiplieskusio konflikto kaltina Rusiją: „Ji pažeidė tarptautinius susitarimus. Laivas buvo užgrobtas. Mes turime įrodymų, kad jis žvejojo tarptautiniuose vandenyse.“ 
Pakirpo sparnus ir „Sakalui“
Rusijos pareigūnai vakar patvirtino žinią, kad „Jūrų vilkas“ areštuotas dėl to, kad žūklavo „ignoruodamas Rusijos išskirtinės ekonominės sienos ribas“. Apribojimai taikomi 15 tonų sugautų krabų, dokumentams, žūklės įrankiams – tikriausiai metalinėms krabų gaudyklėms.
Su laive „Jūrų vilkas“ dirbančiais mūsų šalies piliečiais antradienį susitiko ministro L.Linkevičiaus į Murmanską komandiruotas Lietuvos konsulas Sankt Peterburge Vytas Babravičius. Iš jo pranešimų galima suprasti, kad areštuoto laivo kapitono ir jūrininkų laisvė neapribota, įgulai joks pavojus negresia.
Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) Pasienio tarnyba agentūrai „Interfax“ teigė, kad Barenco jūroje areštuotas dar vienas brakonierių laivas „Sakalas“, kurio denyje rasta apie 5 tonos nelegalaus  laimikio – tų pačių krabų. Kokiai įmonei priklauso šis su Rusijos vėliava plaukiojantis „Sakalas“, kurio pavadimas skamba lietuviškai, oficialiai neskelbiama.
Gal Murmansko uoste lankęsis, su areštuoto "Jūrų vilko" kapitonu ir įgula bendravęs Sankt Peterburgo konsulas V.Babravičius yra geriau informuotas apie įtartinus žvejybos laivus, kurie rizikuodami, be atodairos vaikydamiesi pelnų savo šešėlinę veiklą Arkties žūklavietėse dangsto ne tik "patogiomis vėliavomis", bet ir lietuviškais vardais ?  
„Su Komorų vėliava plaukiojo kitas laivas „Sakalas I“. Pagal sutartį su savininkais juo laikinai naudojosi Lietuvos okeaninės žvejybos įmonė „Baltlanta“. Bet tada jis dar neraižė Arkties vandenų, o dirbo Afrikos pakrantėse – Maroko ir Mauritanijos, Angolos  ekonominėse zonose. Dabar vėl įtrauktas į Lietuvos jūrų laivų registrą, o kitokių "sakalų" mūsų sąrašuoše nėra. Gal informacijos skeidėjai susipainiojo skelbdami žinias apie dar vieną areštuotą krabų gaudytojų laivą "Sakalas"?“, – svarstė Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) vadovas Robertinas Tarasevičius.
Šiaurės Afrikos valstybių ekonominėse zonose anksčiau žūklavo, plukdė šaldytus žuvų produktus į šio žemyno uostus daugiau "Baltlantos"  žvejybos ir transporto laivų, pavadintų lietuviškais paukščių vardais. Be "Sakalo I" tarp jų buvo „Kovas“ ir „Balandis“.
LSLA darbuotojų žiniomis, kažkoks sakalo vardu pavadintas laivas raižė Tolimųjų Rytų vandenis netoli Japonijos krantų – gal jis Rusijos vandenyse prie Kamčiatkos gaudė krabus ir lašišas, dėl kurių ten jau seniai verda tikras karas ?
Tikėtina, kad platinant abejotinas žinias apie kažkokį dar vieną Barenco jūroje areštuotą rusišką laivą „Sakalas“, tikrasis jo vardas netyčia, o gal net ir sąmoningai  buvo iškraipytas pristatant Lietuvą kaip vagiliaujančių, kitų šalių ekonomines zonas be leidimų tuštinančių žvejybos laivų šalį. Kas tai -  jau ir į Arktį persikėlęs informacinis karas ne tik dėl krabų ? Didžiausią šalies žvejybos įmonę „Baltlanta“ valdę keli Lietuvos piliečiai pernai kontrolinį akcijų paketą perleido kitų šalių verslininkams. Įmonės vadovas Saulius Žukauskas tvirtina, kad „Baltlanta“ krabų gaudymo ekspedicijų Barenco jūroje neorganizuoja: „Mes čia - tikrai niekuo dėti, mūsų laivai Arkties vandenyse nežūklauja.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.