Parlamentarai antradienį skubos tvarka priėmė Vyriausybės
siūlymą nuo kitų metų įteisinti ritualinį skerdimą, kuris
Lietuvos eksportuotojams galėtų atverti naujas rinkas ir kompensuoti
praradimus Rusijoje: už tokias Gyvūnų gerovės ir apsaugos
įstatymo pataisas balsavo 57 Seimo nariai, prieš - 4, o susilaikė
11 parlamentarų.
Pataisos numato, kad gyvūnai galėtų būti skerdžiami
skerdykloje, prieš tai jų neapsvaiginus. Religinių apeigų skerdimo
metodus bei priemones, leisiančias užtikrinti jo kontrolę,
apskaitą, mėsos ženklinimą ir realizavimą nustatytų Žemės
ūkio ministerija.
Iki šiol įstatymas leido skersti gyvūnus, tik juos prieš tai
apsvaiginus.
Kaimo reikalų komiteto narys Linas Balsys, pataisas pavadinęs
vienomis „iš keisčiausių, lobistinių ir korupcinių“, teigė,
kad jos neišspręs ūkininkų problemų, nes „taip greitai tos
rinkos neatsivers“. Jis pasiūlė Vyriausybei paskelbti
intervencinius pirkimus, buliukus paskersti, jų mėsą užšaldyti
ir ją parduoti tada, kai rinkos vėl atsivers.
„Nematau didelių galimybių eksporto apimtims“, - teigė ir
Kaimo reikalalų komiteto narys liberalsąjūdietis Eugenijus
Gentvilas, kuris taip pat mano, kad leidus ritualinį skerdimą, bus
sunku įsirengti skerdyklas.
„Ne taip lengva susitvarkyti skerdyklas taip, kad būtų galima
skersti, neapsvaiginus gyvulio“, - teigė parlamentaras.
Konservatorius Kazys Starkevičius tikino, kad ritualinis
skerdimas yra humaniškesnis būdas, negu gyvūnų gabenimas į kitas
šalis, kur jie pagal tuos pačius religinius papročius
paskerdžiami.
„Jaučiukai vežami lėktuvais dar didesnį stresą patiria, kai
jie vežami į kitas šalis ir ten pagal religinius reikalavimus
skerdžiami“, - teigė K.Starkevičius. Jo manymu, leidus ritualinį
skerdimą, ūkininkai gyvulius skerdimui galėtų parduoti brangiau
negu išvežimui.
Socialdemokratas Darius Petrošius tikisi, kad ritualinis
skerdimas „pagerins mėsos kokybę“.
Pataisų autoriai teigia, kad ritualinis skerdimo įteisinimas
tapo dar aktualesnis, Rusijai uždraudus įvežti maisto produktus ir
žemės ūkio produkciją iš Europos Sąjungos (ES) šalių, o
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija tvirtina, kad
įstatymo pataisos būtų didelis žingsnis atgal gyvūnų gerovės
apsaugos srityje.
ES reglamentas numato, kad daugelis žudymo metodų sukelia
gyvūnams skausmą, todėl prieš nužudant gyvūną arba jo žudymo
metu jį reikia apsvaiginti, kad gyvūnas netektų sąmonės ir taptų
nejautrus. Kartu ES reglamentas leidžia nukrypti nuo šios nuostatos
atliekant religines apeigas.
