Tautų mugė, ar Kaziukas?
Tačiau dar prieš prieidamas prie gaivų žolės kvapą skleidžiančio paviljono, spėjau gerokai nustebti. Su liūdesiu esu priverstas pranešti, kad įveikus visą Gedimino prospektą man taip ir nepaaiškėjo, kodėl šio savaitgalio subruzdimas vadinasi būtent Tautų muge. Žaidimas „Rask du skirtumus tarp Tautų mugės ir Sostinės dienų“ taip pat nesisekė – nė vieno rasti nepavyko.
Daugybė medaus, alaus, veltinių, skilandžių ir duonos pardavėjų kėlė mintis apie tai, kaip nusispjovusi į renginio įvaizdžio palaikymą iš to prasigyvena savivaldybė. Buvo proga pagalvoti apie gausybę Lietuvos dvaruose verdamo alaus rūšių, lietuviškų bičių darbštumą ir neblėstantį cukrinių gaidelių populiarumą. Tik, štai, apie tautas minčių beveik ir nekilo.
Šiek tiek įvaizdį gelbėjo keli prekes iš Gariūnų pardavinėję turkai, vengrų virtuvę troškintais raugintais kopūstais populiarinančios lietuvaitės ir nuostabus rusų estrados pasirodymas scenoje prie Kudirkos aikštės.
Net pasigailėjau, kad nespėjau išvysti nei garsiai bliovusių „liūlia liūlia, pacyluju“ bei „Kalinka, malinka, kalinka moja“dainininkų, nei organizatorių, suteikusių jiems teisę tokia kultūra linksminti Vincą Kudirką. Kol priėjau, scenoje juos pakeitė eilinis „Duokim garo“ ir Tautų mugė vėl nepastebimai virto Kaziuko muge. Tačiau bandymas pradžiuginti Vilnių tikra Rusijos kultūra („Modern Talking“ akordais, bet ne apie tai kalba) pasirodė įdomus. Ir, žinote, pykino visai nedaug.
Na, bet užteks tos kritikos. Tautų tai mugė, Sostinės dienos, Kaziukas – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi – svarbu yra pretekstas Gedimino prospektą išnuomoti. Užtat tokio kultūrinio šoko kontekste pirmą kartą pamatytas kanapių paviljonas pakvipo ne žole, o laisve ir tradicijos įkvėpta ateitimi.
Kanapinio sugrįžimas
Pripažinkime, kiek keistoka, kai Lašininį visaip garbinanti tauta, Kanapinį atgal įsileidžia tik priversta Europos. Kadaise viso Švedijos laivyno takelažas buvo pinamas iš Latvijoje ir Lietuvoje augintų kanapių, dainavome apie tėvelį iš jų vejantį botagėlį, o kastiniu su kanape Žemaitijoje mėgavomės net griežčiausiais puritonizmo laikais.
Tik nuo šių metų pradžios baigėsi laikai, kai nesugebanti nei pogrindinių amfetamino gamyklų, nei taboro verslo uždaryti policija, kova su narkotikais vadino baudos skyrimą močiutei, kurios darže išdygo vienišas kanapės krūmas.
Gal Lietuva dėl to jau skendi svaigiame marihuanos dūme? Keisčiausia, kad kitaip, negu įsivaizdavo ilgus metus atidėlioję industrinės kanapės legalizavimą šventuoliai iš Seimo, kanapiniame paviljone mugėje žmonės ieškojo ne ligos, o sveikatos. Ne tokias jau pigias parduodamas kanapių sėklas, jų aliejų ir druską apžiūrinėjo sveika gyvensena besidominčios moterėlės bei dėduliai, ir pirko nesiderėdami.
„Tai nauja prekė. Pluoštinės kanapės įteisintos nuo 2013 m. lapkričio. Mes jas auginame, apdorojame, turime savo presą. Tai sveikesnis už visus žuvų taukus produktas“, – siūlydamas paragauti kanapinio aliejaus, lukštentos ir nelukštentos kanapių sėklos, bei kastiniui tinkamos kanapinės druskos, savo prekę reklamavo Kėdainiuose kanapių lauką turinčios vilniečių kompanijos „Hempus“ atstovas.
Aliejaus buteliukas kainuoja 35 litus, druską siūlė įsigyti už 8 litus. Žodžiu, Kanapinis už Lašininį kiek brangesnis.
„Mes tik pradėjome ir paviljonas toks čia vienintelis. Tačiau Lietuvoje jau atsirado ir daugiau gamintojų. Šiuo metu įdiegiame labai daug naujų produktų ir prekyba sekasi labai neblogai. Štai lukštenta sėkla – skanu ir labai naudinga vegetarams, nes turi labai daug baltymų.“
Pardavėjas prisipažino, kad specialias maistui labiau tinkamos kanapės sėklas perka iš Latvijos. Pramonėje – audiniams, virvėms, pynimui, net namų statybai naudojamos kiek kitokios pluoštinės kanapės. Lietuvos pareigūnai juos tikrina itin kruopščiai, mat legalioje pluoštinėje kanapėje tetrahidrokanabinolio (narkotinės medžiagos) negali būti daugiau negu 0,2 proc.
Atrodo, nėra apie ką daug kalbėti – vienas keistokai išpuoštas paviljonas mugėje. Tačiau jo simbolizuojama kovos, sumokėtų baudų, baimių ir kaltinimų, aklumo ir tradicijų istorija, tikrai verta to, kad atkreiptum į jį dėmesį. O ir apie ką dar rašyti, kai likusi mugė varo žiovulį?
