Sutartį iš Lietuvos pusės įgaliotas pasirašyti bendrovės „Rail Baltica statyba“ direktorius Dainius Budrys tvirtino, kad nors bendros įmonės steigimo data ir buvo nukelta į spalio mėnesį, tai netaps kliūtimi.
Anot jo, Baltijos šalys laiku pateiks paraišką „Rail Baltica“ finansavimui iš Europos Komisijos fondų gauti.
– „Rail Baltica“ yra vienas svarbiausių Baltijos šalių transporto projektų. Tačiau kodėl iki šiol nepasirašyta bendros įmonės steigimo sutartis?
– Lietuva padarė viską, kad būtų galima įsteigti bendrą įmonę, kuri mūsų šalyse koordinuos naujos europinės vėžės geležinkelio linijos tiesimą.
Sutartį esame pasirengę pasirašyti kad ir šiandien. Šią savaitę Milane vykęs Europos transporto ministrų susitikimas taip pat buvo viena galimybių pasirašyti šią sutartį.
Mūsų žiniomis, atitinkamus sprendimus dėl įgaliojimų pasirašyti bendros įmonės steigimo sutartį yra priėmusios Latvijos ir Estijos vyriausybės, tačiau estai dar turi baigti tvarkyti tam tikras technines procedūras, kurioms reikia daugiau laiko.
Lietuvoje visi šie reikalai išspręsti metų pradžioje, kai buvo įsteigta bendros Baltijos šalių įmonės akcininkė iš Lietuvos pusės – bendrovė „Rail Baltica statyba“. Kodėl tuo iš anksto nepasirūpino kolegos, mums nėra visiškai aišku.
– Ką nuveikė Lietuva, kad būtų galima pasirašyti bendros įmonės steigimo sutartį? Koks yra „Rail Baltica statybos“ vaidmuo šiame procese?
– Dar prieš metus Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos transporto ministrai Vilniuje pasirašė bendrą deklaraciją dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo ir bendradarbiavimo stiprinimo.
Atsižvelgdama į joje numatytus įsipareigojimus, Lietuva įsteigė bendrovę „Rail Baltica statyba“, kuri bus bendros Baltijos šalių įmonės akcininkė iš mūsų pusės. Šalies biudžete numatytas ir finansavimas bendrai įmonei.
Viena svarbiausių sąlygų, kad galėtume pasirašyti sutartį, buvo derybų dėl bendros sutarties nuostatų pabaiga. „Rail Baltica“ yra vienas didžiausių ir svarbiausių projektų Baltijos šalyse. Natūralu, kad tarp valstybių partnerių buvo įvairių diskusijų, interesams suderinti reikėjo laiko. Galiausiai pavyko suderinti pozicijas ir projekto įgyvendinimo sąlygas.
Savo ruožtu „Rail Baltica statyba“ su Susisiekimo ministerijos atstovais ir kitais ekspertais dalyvavo specialiai deryboms su partneriais sudarytoje vidaus darbo grupėje.
Bendrovė taip pat prisidėjo, kad į projektą būtų įtrauktas Vilnius. Įsteigus bendrą Baltijos šalių įmonę, „Rail Baltica statyba“ dalyvaus jos veikloje, atstovaus Lietuvos interesams.
– Milane šią savaitę vyko Europos transporto ministrų susitikimas. Dėl ko jame pavyko susitarti?
– Anot Susisiekimo ministerijos, R.Sinkevičius aptarė ir „Rail Baltica“ projektą: Estijos ekonomikos reikalų ir infrastruktūros ministrė U.Palo garantavo – bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo sutartis bus pasirašyta spalį ir šis terminas nebus nukeltas.
– Kodėl Estija nespėjo pasirengti bendros įmonės steigimui?
– Tai sunku paaiškinti.
Manau, į šį klausimą geriausiai atsakytų Estijos atstovai.
Mes linkę tikėti, kad visos projekte dalyvaujančios šalys supranta jo svarbą ir yra pasirengusios kaip galėdamos prisidėti jį įgyvendinant.
Esame pažengę toli į priekį ir norime šį visoms Baltijos šalims svarbų projektą plėtoti kuo operatyviau.
– Praėjusią savaitę Europos Komisija paskelbė, kad šalys jau gali teikti paraiškas projektų finansavimui gauti. Ar spėsime pateikti paraišką?
– „Rail Baltica“ buvo ir yra vienas Europos Komisijos prioritetų. Europos Sąjunga visoms pagrindinių transporto koridorių jungtims modernizuoti 2014–2020 metais skirs 90,8 mlrd. litų (26,3 mlrd. eurų).
Tai – pati didžiausia kada nors skirta parama transporto infrastruktūrai.
„Rail Baltica“ patenka į vieną iš devynių pagrindinių transporto koridorių, kuriems bus skiriama daugiausia lėšų.
Kvietimas teikti paraiškas paskelbtas rugsėjo 11 dieną. Terminas joms pateikti yra kitų metų vasario 26-oji.
Paraišką teiks bendra įmonė. Dokumentai finansavimui gauti jau rengiami.
Dabar sunku vertinti, kada konkrečiai pateiksime paraišką, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau neabejoju, kad ji bus pateikta iki nustatyto termino.
– Ar įsteigus bendrą įmonę projektas pajudės sparčiau?
– Stebint iš šalies galėtų pasirodyti, kad derybos dėl šio projekto užsitęsė. Bet tai lėmė objektyvios priežastys. Juk tai išskirtinio dydžio transporto projektas, kuriam reikia trijų šalių bendro sutarimo.
Todėl savaime suprantama, kad, planuojant jį įgyvendinti, reikia bendros pozicijos, kuri atitiktų kiekvienos šalies interesus ir būtų vertinga tarptautiniu mastu. Visa tai užima laiko. Suderinta bendros įmonės akcininkų sutartis numato įvairius scenarijus, esame apsibrėžę pagrindinius darbo principus, tad tolesni darbai turėtų vykti gana efektyviai ir sklandžiai.
