Dar prieš metus ūkininkaujantys Lenkijos, kurioje žemė daug brangesnė nei pas mus, lietuviai puoselėjo vilčių kurtis kitoje sienos pusėje. Jie tik laukė, kol nuo gegužės bus leista žemės įsigyti visų ES valstybių piliečiams.
Tačiau drakonišką saugiklių įstatymą priėmęs Seimas sutrypė tokius tautiečių planus. Kaip ir žemės pardavėjų, kurie tikėjosi Lenkijos lietuviams įsiūlyti savo sklypus.
Anot Nacionalinės žemės tarnybos atstovės Aldonos Jakavonienės, nuo gegužės iki šiol dar nė vienas užsienietis nepareiškė noro Lietuvoje įsigyti nei privačios, nei valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Suprantama, Lenkijos lietuviai – irgi.
Lenkijoje – per brangu
Dar prieš metus Punsko valsčiuje ūkininkaujantis Juozas Pečiulis pasakojo sulaukęs aibės pasiūlymų įsigyti žemės Lietuvoje.
Tačiau tuomet jam būtų tekę išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą ir gauti pilietybę.
Dabar egzamino ar pilietybės nebereikia, tačiau kliūčių liko tikrai ne ką menkesnių.
Punsko ar Seinų valsčiuose ūkininkaujančius Lenkijos lietuvius maitina karvės.
Dažniausiai jie dirba apie 50 hektarų žemės ir augina 40–60 gyvulių. Norint ūkį nors kiek padidinti, tenka žemės ieškoti Lietuvos pusėje.
Lenkijos lietuviai perduoda savo ūkius iš kartos į kartą. Ūkio ir norėdamas ten nepraplėsi.
„Lenkijoje dirbamoji žemė itin brangi: hektaro kaina sukasi apie 30 tūkst. zlotų (24,6 tūkst. litų), Suvalkijoje – 8–10 tūkst. litų.
Lietuvoje, net ir atvėrus duris užsieniečiams, žemės ūkio paskirties sklypų kaina nepasikeitė“, – sakė Suvalkijos krašte dirbantis brokeris Vytautas Brazaitis.
Toliau nuomojasi sklypus
Tad tautiečiai žemes nuomojasi iš lietuvių ir jose sėja javus. Pavyzdžiui, Punsko krašto ūkininkai įdirbti žemės traktoriais rieda į Kalvarijos pusę.
Tiesa, tik tuo atveju, jeigu nuomojamas laukas – ne mažesnis nei 20 hektarų. Antraip žemės ūkio technikos neverta gainioti tokį atstumą. Tad oficialiai įformintų nuomos sandorių yra įvairių – nuomojami ir 20, ir 40 hektarų žemės plotai.
Arčiau sienos gyvenantys Lenkijos ūkininkai gyvulius gano ir mažesniuose laukuose, tačiau jie asmeniškai susitaria su jų savininkais.
Atsirado aibė trikdžių
V.Brazaičio tvirtinimu, pasikeitę teisės aktai žemės pirkimo ir pardavimo sandoriams pastojo kelią.
„Juk kartu su leidimu užsieniečiams Lietuvoje įsigyti žemės atsirado ir gausybė apribojimų.
Tiesa, vienas asmuo gali ir be didesnių trukdžių nusipirkti keletą hektarų žemės, bet ne daugiau kaip dešimt.
Gyvulininkystės ūkiui tai per mažai, o leidimų ją perkant reikia daugybės“, – užsiminė V.Brazaitis.
Valdo buvę piliečiai
Registrų centro duomenimis, šių metų pradžioje užsienio valstybių piliečiams ir juridiniams asmenims Lietuvoje priklausė 1171 žemės sklypas, kurių bendras plotas sudarė 874,3 ha.
Dauguma šių savininkų – buvę Lietuvos piliečiai, dabar turintys kitos šalies pilietybę. Žemę jie įsigijo dar gyvendami Lietuvoje arba paveldėjo iš giminaičių.
Didžiausias prekybos žemės ūkio paskirties sklypais pakilimas buvo pernai. Spalį ir lapkritį jų buvo parduota maždaug po 3,6 tūkst., gruodį – 7,2 tūkst. sklypų. Iš viso 2013-aisiais buvo sudaryta 37 641 sutartis – parduota apie 120 tūkst. hektarų dirbamosios žemės.
