Šių metų liepos 17 d. Seimo priimtą Metropoliteno koncesijos įstatymą prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo ir grąžino parlamentui, siūlydama šį teisės aktą laikyti nepriimtu.
Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Seimo Ekonomikos komitetas pasiūlė nepritarti prezidentės veto. Už pasiūlymą priimti visą grąžintą įstatymą be D.Grybauskaitės teiktų pakeitimų balsavo 66, prieš – 13, susilaikė 5 Seimo nariai. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Nors parlamentarai nepritarė ir prezidentės projektui – už balsavo 23, prieš buvo 33, susilaikė 14 Seimo narių, Metropoliteno koncesijos įstatymas laikomas nepriimtu.
Šiuo atveju pakartotinai apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.
Prezidentės patarėja Gabija Grigaitė trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė, kad Vyriausybė turės prisiimti riziką dėl projekto įgyvendinimo, nes įstatymas yra be aiškaus finansinio modelio.
„Anksčiau ar vėliau ta rizika gali pereiti valstybei“, - teigė G.Grigaitė. Pasak jos, priėmus įstatymą, būtų formuojama ydinga praktika, kai atskiriems projektams būtų nustatomi neaiškūs partnerystės būdai.
Liepos viduryje Seimo priimtas įstatymas numatė, kad konkurso būdu išrinktas strateginis investuotojas į metro turėtų investuoti ne mažiau kaip 20 proc. visos projekto sumos. Seimas neleido į metro investuoti valstybės ar ES fondų lėšas.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad kol kas metro Vilniuje yra tik idėja, nekalbama nei apie nacionalinio statuso šiam projektui suteikimą, nei apie jo įgyvendinimą, nei apie finansavimą.
Įstatymo projekto autoriai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias kelių milijardų litų vertės užsienio investicijoms. Metro sąjūdžio valdybos pirmininkas Juozas Zykus yra sakęs, kad 7 kilometrų ilgio metro statyba kainuotų apie 1 mlrd. litų, ji truktų 30 metų.
