Sulaukus asociacijos vienijamų Klaipėdos regiono savivaldybių tarybų pritarimo bei sėkmingos derybų su skrydžių bendrovėmis pabaigos, reisus naująja kryptimi tikimasi pradėti 2015 metų vasarą.
Nauja pasiūla sukurs paklausą
Skrydžiai iš Palangos į Londoną
neturėtų perskirstyti keleivių srautų tarp Kauno ir Vilniaus, mano
bendrovės Lietuvos oro uostai vadovas Gediminas Almantas.
Pasak jo,
nauja pasiūla turėtų sukurti ir paklausą, be to, tikimasi, kad
dalis vakarų Lietuvos gyventojų vietoj Rygos rinksis Palangą.
„Mes galvojame, kad efektas turėtų būti toks, kad, galbūt,
nepersiskirstys srautai tarp Lietuvos oro uostų, o iš principo
atsiras papildoma pasiūla ir keleiviai rinksis skrydžius, net jeigu
anksčiau nemąstė skristi per Londoną arba į Londoną.
Srautų
persiskirstymas nebus didelis. Galbūt keleiviai šiuo metu skrenda
iš Palangos kitomis, jau egzistuojančiomis kryptimis“, - BNS sakė
G.Almantas.
Pasak jo, Vakarų Lietuvos gyventojai dabar renkasi Rygą, nes ji
arčiau nei Vilnius ar Kaunas, tačiau atsiradus didesnei pasiūlai,
pirmenybė būtų teikiama Palangai.
G.Almantas sakė, kad šiuo metu bendrovė derasi su oro
bendrovėmis dėl galimybės skraidinti iš Palangos, o konkretus
vežėjas gali paaiškėti dar šiemet.
„Paaiškėti iki Naujųjų metų tikrai turėtų, bet skrydžių
data priklausys nuo to, kaip mums pavyks susitarti. Tai tikriausiai
bus susieta su sezonu - žiemos arba vasaros sezonas ir taip pat nuo
to, kokie pajėgumai aviakompanijose su laisvais lėktuvais“, -
sakė jis.
Siekiama per savaitę iš Palangos į Londoną skraidinti bent
tris kartus per savaitę, tačiau iš pradžių gali būti tik vienas
savaitinis skrydis. Anot jo, viskas priklausys nuo to, kaip pavyks
susitarti su aviakompanijomis.
Investuos į rinkodarą
Regiono savivaldybės turi numatyti savo indėlį į Klaipėdos pasiekiamumo programą trejiems metams į priekį. Konsoliduotos lėšos bus skirtos maršruto rinkodarai finansuoti. Ilgesnio bendradarbiavimo laikotarpio rizikos pasidalinimo pradedant skrydžius nauja kryptimi pageidauja potencialūs partneriai.
Praėjusių bei šių metų regiono savivaldybių biudžetuose Klaipėdos pasiekiamumo programai, finansuojant skrydžių rinkodarą, įgyvendinti buvo numatyta 400 tūkst. litų.
„Džiaugdamasis konstruktyviais Lietuvos oro uostų siūlymais, drauge tikiuosi, kad jam operatyviai pritars visi asociacijos partneriai. Tai būtų ilgai lauktas indėlis didinant regiono pasiekiamumą bei patrauklumą ir atsakymas į verslininkų bei jų organizacijų keltą klausimą dėl šios srities perspektyvų.
Juoba kad 2015-ųjų pavasarį bus atvertas eismas šiuo metu tiesiamu Palangos aplinkkeliu, susisiekimas regione pagerėtų visapusiškai“, – sakė V.Grubliauskas.
Klaipėdos regiono savivaldybės jau seniai sutarė, kad pasiekiamumas oro transportu yra vienas iš svarbiausių verslo ir investicijų skatinimo, turizmo plėtros bei įvaizdžio veiksnių.
Besidominčių jau yra
Galimybe bendradarbiauti su Palangos oro uostu domisi ir Baltarusijos oro bendrovė, kuri norėtų organizuoti skrydžius iš šios šalies sostinės Minsko.
Tikimasi, kad, įgyvendinant šį sumanymą, nuošalėje neliks Vakarų Lietuvos turizmo sektorius bei jam atstovaujančios organizacijos.
Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai drauge sudėjus pernai aptarnavo 3,48 mln. keleivių, iš jų Palangos oro uostas – 127,9 tūkst., t. y. 4 proc. viso keleivių srauto.
Anot V.Grubliausko, be naujų partnerystės pasiūlymų, vilčių teikia naujai sukurtas Lietuvos oro uostų tinklas, kurio plėtrą ketinama koordinuoti vieningai.
2014 m. liepos 1 d., užbaigus valstybės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto, valstybės įmonės „Kauno aerouostas“ ir valstybės įmonės Tarptautinio Palangos oro uosto reorganizavimą prijungimo būdu, veiklą pradėjo valstybės įmonė "Lietuvos oro uostai", turinti tris – Vilniaus, Kauno ir Palangos – filialus.
