„Buvo tiriami skirtingų gamintojų penkių pavadinimų glaistyti
varškės sūreliai, stengiantis išaiškinti, ar informacija ženklinimo
etiketėse atitinka tikrovę, ar šie gaminiai yra geros kokybės.
Pažeidimų nebuvo nustatyta, tad žmonės gali būti tikri, kad vartoja
saugius šiuos produktus“, - sako VMVT Veterinarijos sanitarijos
skyriaus vyriausioji specialistė Antonina Greičiuvienė.
Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad glaistyti varškės sūreliai -
desertas, tad piktnaudžiauti jais nereikėtų. Taip pat renkantis
sūrelį reikėtų atidžiai perskaityti etiketę. Ypač svarbu atkreipti
dėmesį, ar užrašyta varškės sūrelis, desertas, ar gaminys. Mat tai
skirtingos kokybės produktai.
„Į varškės desertų ar gaminių sudėtį įeina pieno produktų
pakaitalai - augalinis aliejus, sojos baltymai ir kt. Be to, šiems
gaminiams nėra nustatyti griežti žaliavų naudojimo apribojimai. Jie
yra pigesni nei glaistyti varškės sūreliai, tačiau ir itin aukštos
kokybės nereikėtų tikėtis“, - pabrėžia A. Greičiuvienė.
Tuo tarpu varškės sūreliai gaminami tik iš slėgtos, pertrintos
ar kitaip smulkintos varškės, sumaišytos su pieno gaminiais ar jų
sudedamosiomis dalimis. Pasak specialistės, varškės sūrelių masėje
neleidžiama pakeisti pieno riebalų augaliniais riebalais, tačiau
augalinius riebalus galima naudoti (ir tai dažnai daroma) glaistų,
kuriais padengiami sūreliai, gamybai.
Sūrelių skonį ir konsistenciją lemia skirtingas varškės gamybos
būdas, pieno, iš kurio gaminama varškė, rūšis, maisto priedų
kiekis.
Teisės aktai, reglamentuojantys glaistytų varškės sūrelių
gamybą, numato, kad šių produktų sudėtyje gali būti vaisių, uogų,
daržovių, grūdų produktų, aguonų, šokolado, kavos, kakavos,
riešutų, medaus, sacharidų, prieskonių, vitaminų, mineralinių
medžiagų, natūralių ir natūralioms identiškų kvapiųjų medžiagų,
želatinos, krakmolo, kai kurių maisto priedų.
Gaminant glaistytus varškės sūrelius, be varškės, beveik
visuomet dedama modifikuoto krakmolo (E1422). Tai krakmolas, kurio
pakeistos technologinės savybės nekeičiant jo, kaip produkto,
esmės. Krakmolas modifikuojamas tam, kad jis išliktų atsparus
karščiui, šalčiui, rūgštims. Svarbu, kad su genetiškai modifikuotu
produktu jis neturi nieko bendro.
Dar viena itin dažna sudėtinė varškės sūrelių dalis - lecitinas
arba sojų lecitinas. Tai į riebalus panaši medžiaga, randama
kiekvieno organizmo ląstelėje. Papildomai lecitino rekomenduojama
vartoti žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis,
turintiems antsvorį, esant padidėjusiam kraujospūdžiui ir
cholesterolio kiekiui. Maisto pramonėje lecitinas dažniausiai
naudojamas kaip emulsiklis ir medžiaga, stabdanti oksidacijos
procesus.
Saldžiųjų ceratonijų derva (E410) taip pat dažnai dedama į varškės
sūrelius. Ji yra natūralus polisacharidas, išskiriamas iš
saldžiavaisio pupmedžio ir naudojamas kaip tirštiklis,
stabilizatorius bei emulsiklis.
Kitas itin dažnai varškės sūrelių sudėtyje esantis natūralus
polisacharidas - Ksantano derva (E415). Ji išskiriama iš cukraus ir
melasos, naudojama kaip tirštiklis, stabilizatorius ir emulsiklis.
Jos kiekiai neribojami, nes tai natūrali medžiaga, neturi pašalinio
poveikio.
Beveik visi gamintojai į varškės sūrelius deda ir citrinų
rūgšties (E330). Šios medžiagos yra kiekvieno gyvo organizmo
sudėtyje. Tai tarsi visų kūno ląstelių medžiagų apykaitos raktas,
ji padidina daugelio antioksidatorių aktyvumą.
Neretai glaistytų varškės sūrelių sudėtyje yra hidrintų riebalų
- chemiškai pakitusių augalinių riebalų, susidariusių jų kietinimo
metu. Hidrinimas - tai cheminė reakcija, kurios metu prie anglies
atomų grandinės trans-padėtyje prisijungia vandenilio atomai.
Tokios cheminės reakcijos natūraliai gamtoje beveik nevyksta.
