„Kai premjero klausėme, per kiek laiko realu surasti naujas rinkas mūsų produkcijai, paaiškėjo, kad tai ne vienerių metų reikalas, todėl raginame valdžią kuo skubiau padaryti tvarką bent turgavietėse“, – teigė Z.Cironkienė.
Portalui „Agroeta“ ji sakė, kad į turgavietes ypač daug daržovių atkeliauja iš Lenkijos.
„Mes matome asortimentą, tam tikrą daržovių išrūšiavimą ir pakavimo medžiagas, kurios rodo, kad produkcija atvežta iš Lenkijos. Ar nekyla klausimas, kodėl turgavietėse bulvės ar kitos daržovės sufasuotos po 5-10 kilogramų, o jokių etikečių apie daržovių kilmę nėra?“, – svarstė Z.Cironkienė.
Šešėliniai prekeiviai tiek suįžūlėjo, kad atvyksta pas kai kuriuos šalies ūkininkus ir prašo, jog šie išduotų jiems ūkiuose auginamų daržovių sertifikatus. Jie reikalingi atsivežtoms iš Lenkijos daržovėms, kad neva produktai išauginti Lietuvoje.
„Visi kaip ir žinome, kas vyksta, bet valdžia nieko nepadaro, kad situacija pasikeistų. Kai lankėmės pas premjerą, mums buvo pasakyta, kad tvarką turgavietėse greitai padarys, – sakė Z.Cironkienė. – Jei valstybė taip suinteresuota išlaikyti aukštą PVM tarifą, kodėl ji yra nesuinteresuota jį susirinkti iš turgaviečių ir nelegalių lenkiškų daržovių vežėjų?
Tegul veža į Lietuvą legaliai daržoves sumokėdami visus priklausomus mokesčius ir tada visi pamatys, kur slypi tas lenkiškų daržovių pigumas ir kodėl taip patrauklu jomis turguose prekiauti“.
Be kita ko, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė „Agroetai“ papasakojo ir apie nerimą daržovių augintojams keliančius signalus.
„Anksčiau mūsų daržovių augintojai neturėdavo jokių problemų parduoti produkciją Latvijos prekybos centrams, bet sulaukėme signalų, kad lietuviška produkcija ten jau nepageidautina. Vienam ūkininkui buvo atsakyta, esą Latvijos vyriausybė įpareigojo prekybos tinklus pirkti tik latviškas daržoves“, – kalbėjo Z.Cironkienė.
Ko gero, jokio raštiško įpareigojimo, pasak LDAA vadovės, Latvijos prekybos centrai nėra gavę, tačiau dėl kažkokių priežasčių jie pakluso, todėl Z. Cironkienė retoriškai klausia, o „kodėl pas mus to negalima būtų padaryti“.
„Tegul ir pas mus nebūna latviškų ir lenkiškų produktų, kol susistyguos rinka“, – sako Z. Cironkienė.
Pašnekovė pridūrė, kad šiemet tradiciniai prekybos partneriai užsienyje daug dažniau žvalgosi, nei superka daržoves. Žvalgytuvės paprastai apsiriboja derliaus kiekio ir kainos susižinojimu.
