Briuselyje ES Žemės ūkio ministrų taryba rugsėjo 5-ąją svarstė, kaip sušvelninti Rusijos embargo žemdirbiams sukeltus nuostolius. Pati Europos Komisija prakalbo apie tai, kad Lietuvą labiausiai nukentėjo nuo Rusijos paskelbtų sankcijų. Tačiau namo savaitgalį žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė grįžo be pažadų.
Tačiau ir prašymas skirti kompensaciją nebuvo užbadytas pirštais. Tikimasi, kad penktadienį atvyksiantis Europos žemės ūkio komisaras Dacianas Ciolos atveš ir kokių nors žinių apie Briuselio sprendimus.
Tad tie 46 mln. eurų - daug ar mažai?
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojo Jono Lisausko, ši suma apskaičiuota įvertinus ne kokių nors perdirbėjų, bet būtent žemdirbių patiriamus nuostolius ir atsižvelgus, kad paramos jiems labiausiai reikės dar tris mėnesius.
Mat viliamasi, kad per tiek laiko pieno ir mėsos produktų gamintojai susiras naujų eksporto kelių. Ir žaliavos supirkimo kaina pradės kilti.
Kompensacijų pagalbos ranką ŽŪM nori ištiesti pieno ūkiams ir gyvulių augintojams.
„Uždraudus pieno ir mėsos produktų eksportą į Rusiją, superkamo pieno kaina krito 10-15 proc. ir jau nė nesiekia 0,2 euro (0,69 lito) už kilogramą.
Galvijų supirkimo kainos krito maždaug penktadaliu.
Mes paskaičiavome, kad žemdirbiai per mėnesį patyrė maždaug 15,3 mln. eurų (53,3 mln. litų) nuostolių. Tad tie 46 mln. eurų – apytikrė pinigų suma, kurios gali prireikti nuostoliams kompensuoti. Tai dar nereiškia, kad Europos Komisija būtent tiek ims ir atrieks iš ES biudžeto“, - sakė J.Lisauskas.
Kitas paramos būdas numatytas daržovių ir vaisių augintojams. Europos Komisija jau yra rezervavusi 125 mln. eurų (431 mln. litų). Kiek tos paramos atiteks Lietuvai, dar nežinia.
ŽŪM šiuo metu rengia Laikinosios paramos vaisių ir daržovių augintojams teikimo taisykles.
Kai šios taisyklės išvys dienos šviesą, daržovių ir vaisių augintojai galės ES paprašyti paramos.
Numatyta, kad 82 mln. eurų išsidalins sodininkai, auginantys obuolius ir kriaušes, 43 mln. – daržininkai.
Pasak J.Lisausko, paramos dydis priklausys nuo to, kaip bus panaudota tai, ką sodininkai užaugins.
Didžiausia parama bus skiriama tiems, kurie dėl Rusijos embargo susidariusį vaisių ir daržovių perteklių išdalijus kaip labdarą.
Mažiausia parama atiteks tiems žemdirbiams, kurie derliaus net nenuims nuo lauko, pavyzdžiui, užars morkas laukuose ar pomidorus ir obuolius sumes į komposto duobes.
Pasak J.Lisausko, vargu, ar daug Lietuvos daržininkų norės pasinaudoti šia parama. Juoba kad derlius – dar nė nenuimtas.
ŽŪM duomenimis, Lietuvoje užauginama apie 300 tūkst. t daržovių ir 550 tūkst. t bulvių. Pastaraisiais metais eksportas į Rusiją siekė 27 tūkst. t daržovių ir 26 tūkst. t bulvių. Tai sudaro nedidelę dalį visos užaugintos daržovių ir bulvių produkcijos – atitinkamai 9 ir 4,7 proc.
