Miškininkai ir miško savininkai puikiai žino, kad rąstų vagys niekada nesnaudžia. Šiemet per pirmąjį pusmetį vagysčių būta kone dvigubai daugiau nei prieš metus.
Svetimo gero beieškančius veikėjus gal ir apstulbina ties rąstų rietuvėmis pakabinti įspėjimai, kad teritorija stebima. Tačiau ne visuomet atbaido.
Pagelbėjo vaizdo įrašas
Paskutinę rugpjūčio savaitę ilgapirščiai pasidarbavo Kauno miškų urėdijoje. Kol kas jų nepavyko pričiupti, nors vietos miškininkai turi vagių gaudymo patirties.
Pernai spalį ilgapirščiai buvo įsisukę į Sitkūnų girininkijos Paltiškių mišką. Jie nukniaukė prie kelio sukrautus jau paruoštus išvežti 55 ąžuolinius rąstus.
Kadangi ties rąstų rietuve buvo įrengta mobilioji vaizdo stebėjimo kamera, jos įrašai ir parodė, į kokį automobilį vagys susikrovė medieną. Po to miškininkai patys išsiaiškino, kur ji buvo nugabenta.
Anot Dubravos (Kauno r.) miškų urėdo Kęstučio Šakūno, judesio daviklius turinčios kameros atlieka ir kitų gerų darbų. Jos padėjo pričiupti ir miško šiukšlintojus – buitines ar statybines atliekas atgabenusius ir čia išpylusius žmones.
Nusitaiko ir sprunka
Bet vien kamerų vagims atbaidyti nepakanka.
„Kai rąstus baigiame sukrauti į rietuvę, apipurškiame ją ryškiais dažais. Iš karto matyti, jeigu nors vienas rąstas iš jos dingsta.
Rąstai taip pat pažymimi įspaudus kreida skersmens matmenį, o į kai kuriuos įkalami ir žymimieji kūgiai. Taip galima atpažinti, kuriai urėdijai mediena priklauso. Tai labai praverčia, kai vagys bando ją parduoti“, – sakė K.Šakūnas.
Šią urėdiją vagys bene skaudžiausiai apšvarino 2013-ųjų vasarį.
Kauno rajone, Girininkų kaime, iš sandėlio jie išsivežė 35 kubinius metrus statybai paruoštų ąžuolinių rąstų, kurių vertė – apie 16 tūkst. litų.
Vagys maždaug 20 tonų sveriančių rąstų nebūtų iš miško išvilkę be krautuvą turinčio miškavežio. Jie sugebėjo susikrauti 60 sunkių rąstų, kurių kiekvieno ilgis siekė 3 metrus.
„Ir dėl šios vagystės, ir dėl kitų bylinėjamės teismuose.
Ir patys esame vagių pričiupę, ir jų miškavežių yra konfiskuotų“, – vardijo K.Šakūnas.
Siautėja ir mažmenininkai
Pasak miškininkystės bendrovės „Timbex“ vykdomojo direktoriaus Roberto Ašmono, miško vagystės būna „didmeninės“ ir „mažmeninės“. Pastarosios – kai vienas kitas rąstas nugvelbiamas malkoms ar lentoms.
Būna neįžvalgių vagių, kurie, nusivežę rąstus į lentpjūvę, išsiduoda. Tačiau tokie žiopliai – retenybė.
„Rąstas po rąsto, ir rietuvės nėra. Smulkiuosius ilgapirščius sunkoka pričiupti. Jei ne mobiliosios kameros, sunku būtų įrodyti, kad būtent tas žmogus, o ne kitas nugvelbė medieną“, – kalbėjo R.Ašmonas.
Užtat „didmenininkai“ nesismulkina. R.Ašmono teigimu, jie dirba profesionaliai: vagia daug ir būna tam pasirengę. Apytuščiais miškavežiais iš miško jie neišvažiuoja – prikrauna juos sklidinus, vadinasi, nugvelbia daugiau nei 30 kubinių metrų medienos.
Pušinių rąstų kubinis metras vidutiniškai kainuoja 300 litų. Visas miškavežis – 9 tūkst. litų.
Ąžuolinių rąstų kubinis metras kainuoja 600 litų, tad 30 nugvelbtų kubinių metrų – jau ir 18 tūkst. litų.
Net malkoms tinkamos medienos pakrautas miškavežis gabena 3,5 tūkst. litų.
Žala – šimtai kubinių metrų
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2014 metų pirmąjį pusmetį nustatyti 283 neteisėti miško kirtimo atvejai, jų metu iškirsta 6605 kubiniai metrai medienos. Neteisėtais kirtimais padaryta 2,04 mln. litų žala aplinkai.
Per 2014 metų pirmąjį pusmetį valstybiniuose miškuose nustatyta 16 pagamintos miško produkcijos grobimo atvejų – pagrobti 346 kubiniai metrai medienos. Iš privatininkų nugvelbta dar 190 kubinių metrų.
2012 metais, kai miškininkai dar neturėjo mobiliųjų vaizdo stebėjimo kamerų, per sausį–birželį vagys miškuose šeimininkavo 25 kartus ir pagrobė 425 kubinius metrus medienos.
