Rusijos rinka užsivėrė, todėl šalies mėsos pramonę gali išgelbėti tik arabai, rašo „Lietuvos rytas“.
Apie tai kalba ir mėsos perdirbėjai, ir galvijų augintojai. Trūksta smulkmenos: leidimo Lietuvoje skersti gyvulius pagal halal (išvertus iš arabų k. – leistinas) tradiciją.
Spręsti teks Seimui
Kretingalės bendrovės „Agrovet“ vadovai kasmet dalyvauja Dubajuje vykstančioje maisto pramonės parodoje, kur susitinka su lietuvišką jautieną galinčiais pirkti partneriais iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.
„Mėsą arabams galėtume tiekti jau dabar, bet negalime skersti gyvulių pagal musulmonų tikėjimo tradicijas“, – sakė įmonės generalinis direktorius Augenijus Gudžiūnas.
„Agrovet“ kol kas vienintelė Lietuvoje tiekia atvėsintą jautieną į musulmonišką valstybę Uzbekiją.
Tačiau tenykščiai pirkėjai taiko švelnesnius reikalavimus nei Artimųjų Rytų šalys.
Norint įteisinti ritualinį gyvulių skerdimą, reikia keisti įstatymus. Toks projektas Vyriausybėje jau yra parengtas ir pateiktas Seimui.
„Visi Europos mėsos perdirbėjai su savo pertekline mėsa dabar veršis į arabų rinką.
Apie ritualinio skerdimo įteisinimą jau kalba Lenkija“, – teigė „Agrovet“ vadovas.
Su nauju įstatymu dideles viltis sieja ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
„Arabų šalių rinka mums yra vienintelė alternatyva užsidarius Rusijai rinkai.
Kol ritualinis skerdimas Lietuvoje yra draudžiamas, mūsų mėsos perdirbėjams netgi nėra prasmės ieškoti pirkėjų musulmoniškose šalyse“, – teigė asociacijos vadovas.
Auginti jaučius nuostolinga
Smarkiai susitraukęs mėsos eksportas labiausiai smogė Lietuvos ūkininkams.
Sumažėjus paklausai krito galvijų supirkimo kaina, todėl juos auginti tapo nuostolinga.
Prieš Rusijos paskelbtą embargą bulių supirkėjai mokėdavo po 4,9 lito už kilogramą gyvo svorio.
Po dviejų savaičių kaina krito litu.
Išauginęs pusės tonos jautuką ūkininkas iš karto netenka 500 litų.
Todėl atsiveriančių arabų šalių rinkų laukia ir mėsinių galvijų augintojai.
„Ritualinį skerdimą leidžiantis įstatymas mums leistų pragyventi, nes jau buvome sulaukę atstovų iš Turkijos, kurie teiravosi, ar galime skersti gyvulius halal būdu“, – teigė Lietuvos mėsinių galvijų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras.
Anot jo, į arabų šalis lietuviai galėtų vežti šviežią atvėsintą mėsą.
Šiuo metu ten mėsa iš Australijos ir Indijos vežama užšaldyta.
Įprastas Lietuvoje būdas
Kuo skubesnio leidimo skersti gyvulius pagal musulmonų tradicijas laukiantys mėsininkai ir galvijų augintojai baiminasi, kad skersai kelio stos gyvūnus globojančios visuomeninės organizacijos.
„Man toks perdėtas rūpinimasis gyvūnais atrodo keistas.
Toks įspūdis, kad mes mėsai auginamais gyvuliais rūpinamės labiau nei motinų pamestais vaikais“, – sakė A.Bezaras.
Anot jo, tradiciniu būdu be apsvaiginimo gyvuliai Lietuvoje buvo skerdžiami šimtus metų. Šitaip kiaulės kaimuose pjaunamos ir dabar.
Ritualinio skerdimo Europos Sąjungos reglamentas nėra visiškai uždraudęs.
Numatyta, kad ES šalyse galvijai turi būti skerdžiami prieš tai juos apsvaiginus. Tačiau sykiu užsimenama, kad šis draudimas netaikomas, jeigu kitokio skerdimo būdo reikalauja ritualinės apeigos.
Šia išimtimi sėkmingai naudojasi didieji eksportuotojai iš Vokietijos, Prancūzijos – jie halal būdu paskerstų galvijų mėsą veža į arabų rinkas.
Lietuva, Lenkija ir Skandinavijos valstybės yra pasinaudojusios nurodymu šio reglamento pabaigoje, kad šalys gali neleisti ritualinio skerdimo, jeigu tai prieštarauja nacionaliniams įsitikinimams.
Ritualinis skerdimas – apsauga nuo streso?
Šamilis Gumerovas
Klaipėdos krašto musulmonų bendruomenės pirmininkas
„Maistui naudoti tik halal produktus musulmonus įpareigoja Koranas, kuriame liepiama nevalgyti nepašventinto maisto, o paskersti gyvūną galima tik minint Alacho vardą.
Vėliau pranašas Mahometas plačiau išaiškino halal skerdimo procedūrą: prieš skerdžiant sukalbama malda, kad gyvulys apsiramintų. Jam negalima rodyti peilio ašmenų, dažniausiai gyvuliui užrišamos akys, kad jis nieko nematytų.
Skerdikas turi gyvulį papjauti kuo greičiau, kad smegenys nebegautų kraujo ir jis nebejustų skausmo. Taip pjaunamo gyvulio širdis greičiau išpumpuoja kraują, kurį naudoti maistui draudžiama.
Beje, taip pat su tam tikromis ritualinėmis apeigomis gyvulius visą laiką skersdavo ir krikščionys. Sovietmečiu ta tradicija išnyko, tačiau ir dabar kaime prieš durdamas gyvuliui skerdikas neretai persižegnoja. Musulmonai tos tradicijos neprarado.
Pagal mūsų tikėjimą, skersti gyvulius gali tik tam tikrų įgūdžių turintis musulmonas, kuris moka profesionaliai perpjauti miego arteriją, kad galvijas žūtų akimirksniu, bet jo organizmas dar funkcionuotų.
Kai kurie musulmonų kraštai leidžia prieš skerdžiant apsvaiginti gyvulį elektrošoku, kad jis tam tikram laikui prarastų sąmonę ir tuomet būtų papjautas. Tačiau tradicinio musulmonų tikėjimo šalys tokio kompromiso nepripažįsta.
Lietuvoje leidus ritualinį skerdimo būdą Lietuvos musulmonų muftijus turės įvertinti kiekvieną skerdyklą, paskirti atstovus skerdimui stebėti ir halal būdu paruoštą mėsą importuojančioms arabų šalims patvirtinti, kad gyvuliai buvo paskersti nepažeidžiant musulmonų tradicijų. Tik tuomet muftijus suderins halal produkcijai išduodamą sertifikatą.
Draudimas skersti taip, kaip numato vienos ar kitos religijos tradicijos ir papročiai, yra tos bendruomenės teisių suvaržymas.
Dėl to, kad mūsų šalyje oficialiai neparduodama halal mėsa, su sunkumais susiduria Lietuvoje gyvenantys apie 5 tūkst. musulmonų. Jie mėsą perka iš kaimuose gyvenančių ir ritualiniu būdu gyvulius skerdžiančių tikėjimo brolių.“
