Valstybinės kalbos prievaizdai tvirtino, kad vis dar tęsiasi pereinamasis laikotarpis, užtrukęs jau porą dešimtmečių. Kada jis baigsis, niekas nežino, rašo „Lietuvos rytas“.
Daugeliui akis užkliūva ir už parduotuvės „Rybka“ sostinės Naujosios Vilnios mikrorajone, ir už blyninės „Nu, blyn“ iškabos Kėdainių senamiestyje.
„Šiuos atvejus vertinčiau ne kaip kalbos pažeidimą, o kaip menką kultūros lygį“, – sakė Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas.
Nė neįtaria apie klaidas
Anot A.Dambrausko, dažnam verslininkui koją pakiša ir tai, kad prieš skelbdamas informaciją apie įmonę jis nepasitaria su kalbininkais: „Dažnai jie net nemato reikalo pasiklausti, mat net neįtaria, kad jo parašytame sakinyje gali būti klaida.“
Puikiausias pavyzdys – „Barchatinės kelionės“. Šitaip šviečia troleibusuose įtaisytuose ekranuose besikeičianti vienos kelionių agentūros reklama. Nors „barchatą“ derėtų lietuviškai aksomu vadinti.
Teisintis teko ir mobiliojo ryšio bendrovei „Tele2“ dėl klaidos mokėjimo paslaugos „Pildyk“ reklamoje – akyliems vartotojams pro akis neprasprūdo žodis „siūsti“.
Turbūt ir pernelyg įdėmiam nereikia būti, kad ū žodyje, kuriame turėtų būtį ų, sutrikdytų. Bet kur kas labiau sutrikdė bendrovės pasiteisinimas, kad klaida atsiradusi planuotai: „Taip imituojame vaikų daromas klaidas ir tikimės, kad žiūrovas šyptelės pagavęs mūsų klaidą.“
Kartais į lankas nueinama mėginant sukurti vertinį. Šitaip kalbos prievaizdų nepalankumo sulaukė kanceliarijos prekių parduotuvės darbuotojai, etiketėje suraitę „saviklijuojanti kišenė“.
Sunku rasti paaiškinimą, iš kokios kalbos – rusų ar anglų – perimta tradicija etiketėje pirma rašyti daiktavardį, o tik paskui būdvardį, tarkim, „rašiklis gelinis“, „popierius baltas“.
Kanceliarijos reikmenų parduotuves – tiek realias, tiek virtualias – neseniai tikrinusiems kalbininkams kliuvo ir „dažai piešimui“ (turėtų būti „piešimo dažai“), ir „dėklas sąsiuviniams“ (lituanistai norėtų matyti „sąsiuvinių dėklą“).
Beraščių vis gausėja
„Raštingumo lygis pastaruoju metu yra kritęs. Tokie žmonės ateina į verslą, tampa pardavėjais, vadybininkais ar užima dar aukštesnį postą.
Jeigu jie ateina baigę vidurinę mokyklą, tai dar pusė bėdos. Tačiau dažnas juk būna įgijęs ir aukštąjį išsilavinimą“, – stebėjosi A.Dambrauskas.
Kalbininkas sakė, kad dažnai, nors ir ne kasdien, inspekcija sulaukia piliečių skundų – tai paskambina, tai laišką parašo, tai nuotrauką, kurioje netaisyklingai surašyta iškaba, atsiunčia.
Neretai pastabiems piliečiams, kaip ir kalbininkams, kliūva nelietuviški pavadinimai.
Antai viešbučių šeimininkai dažnai išsikelia iškabą „Hotel“, tačiau kartais pamiršta, kad, pagal įstatymus, greta turėtų būti užrašyta ir „Viešbutis“.
Dar dažniau nesivargina valstybinei kalbai paklusti restoranų šeimininkai.
Gajus sovietinis požiūris
„Jei užrašo „darbo laikas“, tai būna didis pasiekimas.
Paprastai verslininkai paaiškina: „Ai, visiems juk viskas ir taip aišku.“ Arba sako, kad pas juos tiktai užsieniečiai vaikšto, todėl lietuviško užrašo, pavyzdžiui, kad tai motociklų parduotuvė, nereikia.
Tai primityvus požiūris, atėjęs iš sovietinių laikų. Tuomet buvo manoma, kad viskas, kas užsienietiška, yra geriau. Kada nors tai praeis“, – sakė A.Dambrauskas.
Dažniau, pasak kalbininko, linkę nusižengti mažų parduotuvių, įmonių savininkai. Iš nusižengusių kalbai specialistai dažnai girdi priekaištų, esą veltui kimba ir trukdo gindami valstybinę kalbą.
„Kartais pažeria keistų argumentų: pasako, kad jo verslas užsieniečiams skirtas. Ir tai kartais sako kiosko pakelėje savininkas“, – šypsodamasis kalbėjo A.Dambrauskas.
Verčia automatine programa
A.Dambrauskas tvirtino, kad ne vienos įmonės interneto svetainėje prie kontaktų teko matyti ir užrašą „meilų rašymui“.
„O ir šiaip apstu elementarių rašybos, skyrybos klaidų. Žmonės neišmano, kur balsis ilgasis, kur trumpasis, o kur nosinės rašant reikia“, – kalbėjo VKI vadovo pavaduotojas.
Tačiau kur kas daugiau priekaištų kalbininkai turi prekių ir paslaugų pardavėjams, kurie savo klientams telefonu siunčia trumpąsias žinutes be lietuviškų rašmenų.
Nors padėtis ir šiame fronte gerėja, vis dar keliauja nelietuviškai surašyti SMS iš kuponų portalų beta.lt ir grupinis.lt, bendrovės „Lietuvos dujos“, parduotuvių „Žygio batai“ ar „Tamaris“, įvairių grožio salonų, kitų įmonių.
Kalbininkai įžvelgė dar vieną rimtą bėdą: verslininkai nepasirūpina, kad prekių naudojimo instrukcijos ir aprašai būtų tinkamai išversti, ir dažnai naudojasi „Google“ automatinio vertimo programa.
Tokiame vertime ne tiktai apstu kalbos klaidų, bet dažnai ir pilvą paskausta nuo juoko.
Nestokoja humoro
„Čiupk vištą“, „Tegul svyla padangos“, „Bepročio pramogos“, „Dingom“. Tai – tik keletas šią vasarą įregistruotų keistų įmonių pavadinimų. Tiesa, jie visiškai taisyklingi: jei ne verslo, tai lietuvių kalbos požiūriu.
Tarp panašių šedevrų yra ir „Šiaulių letenėlė“, „Meškos paslauga“, „Kanapės žiedas“, „Papietaukime“, „Raudona žiurkė“, „Dieve, apsaugok idėjas“.
Ką ir kalbėti apie fondą „Būk laimingas ir džiaugsmu dalinkis su kitais“.
