Pirmajame šio sąrašo trejetuke
išsirikiavo Australija, Švedija ir Naujoji Zelandija. Latvija pagal
pensijų sistemos tvarumą užima 9, Estija - 11 vietą. SEB banko
ekspertų teigimu, aukštą Baltijos šalių poziciją lemia čia
veikianti daugiapakopė pensijų kaupimo sistema.
„Baltijos šalyse antros ir trečios pakopos pensijos papildo
pirmos pakopos, t.y. socialinio draudimo, pensija. Be to, Lietuvos,
Latvijos ir Estijos valstybės skolos yra gana mažos lyginant
su Vakarų Europos šalimis“, - sako „SEB investicijų valdymas“
generalinis direktorius Virgilijus Mirkės.
Pasak V.Mirkės, Lietuva pagal pensijų sistemos tvarumą nuo
kaimynių atsilieka dėl kelių priežasčių.
„Lietuvoje dirbantieji
turi teisę rinktis, ar jie nori kaupti ateičiai antros pakopos
pensijų fonduose. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje kaupimas antros
pakopos pensijų fonduose yra privalomas visiems naujai
įsidarbinusiems.
Be to, šios dvi šalys praėjus sunkmečiui
kompensavo pervedimų pensijų fondams sumažinimus, o Lietuvoje tai
buvo padaryta tik iš dalies.
Tyrimo duomenimis, nuo 2007 iki 2012
metų Lietuvos valstybės skola išaugo daugiau nei dvigubai - nuo 20
iki daugiau nei 40 proc. bendrojo vidaus produkto vertės - ir buvo
didžiausia iš Baltijos šalių,“ - sako UAB „SEB investicijų
valdymas“ generalinis direktorius.
Visgi, palyginti su 2011 metais, kai buvo paskelbtas ankstesnis
Pensijų tvarumo indeksas, Lietuva pakilo keturiomis pozicijomis,
Latvija ir Estija - dviem pozicijomis aukščiau.
Tyrimo duomenimis, per pastarąjį dvidešimtmetį, pensijų
sistemos visame pasaulyje sparčiai keitėsi. Per šį laikotarpį
beveik visos Vakarų Europos šalys ilgindamos pensinį amžių,
keisdamos pensijų skaičiavimą, plėsdamos socialinio draudimo
mokėtojų skaičių ar peržiūrėdamos skirtingas išmokų rūšis, mažino
socialinio draudimo išlaidas pensijoms. Daugelyje šalių vadinamąją
„pay-as-you-go“ socialinio aprūpinimo sistemą, kai dirbantieji moka
įmokas, o išmokas gauna dabartiniai pensininkai, papildė pensijų
fondai, kuriuose asmuo individualiai kaupia savo senatvei.
Tvariausią pensijų sistemą turinti Australija pirmąją „Allianz“
sudaryto indekso vietą užėmė dėl taupios pirmos pensijų pakopos
dalies ir išsivysčiusios, dideles išmokas užtikrinančios, antros
pakopos pensijų sistemos dalies. Toliau dešimtuke rikiuojasi
Švedija, Naujoji Zelandija, Norvegija, Nyderlandai, Danija,
Šveicarija, JAV, Latvija ir Jungtinė Karalystė.
Tarp šalių, esančių sąrašo viduryje, yra šalys, turinčios ir
jaunas, ir senas visuomenes. Pirmosios pasižymi fragmentiškomis
pensijų sistemomis, kurių laukia daug iššūkių visuomenei žaibiškai
senstant. Senų visuomenių šalys turi gerai išvystytas pensijų
sistemas, tačiau ateityje jos turės imtis naujų priemonių
užtikrinant pensijų sistemos tvarumą.
Remiantis Pensijų tvarumo indeksu, mažiausiai tvarios pensijų
sistemos yra Tailande, Brazilijoje ir Japonijoje. Tailande pensinis
amžius itin mažas, socialinis draudimas apima nedidelę dalį
visuomenės ir visuomenė sparčiai senėja.
Brazilijos visuomenė taip
pat labai greitai sensta, o turimi finansiniai ištekliai negali
pakelti mokamų didelių pensijų naštos. Tuo tarpu Japonijos
visuomenė itin sena, o ir didelės valstybės skolos stumia valstybę
į pensijų reformos būtinybę.
„Allianz“ pensijų tvarumo indeksas skaičiuojamas, remiantis
dabartine šalies situacija, praeityje įvykdytų pokyčių rezultatais
ir reikiamų pokyčių prognozėmis ateityje.
