„Ruošėmės dar liūdnesniam scenarijui“, – taip investuotojai pasitiko sankcijas Rusijos bankams, kurie nuo šiol ES negalės pardavinėti savo akcijų ir obligacijų, rašo „Lietuvos rytas“.
Fondų valdytojų manymu, niekas neskubės atsikratyti anksčiau įsigytų vertybinių popierių. Bet niekas negali garantuoti, kad bankai sugebės grąžinti skolas.
Skuba susimažinti investicijas
„Dėl išaugusios geopolitinės rizikos dalis investuotojų mažino šias investicijas“, – sakė bendrovės „Finasta Asset Management“ fondų valdytojas Dainius Bložė.
Ekonominių sankcijų baimė ir anksčiau jaudino investavusius Rusijoje lietuvius. Todėl, pasak D.Bložės, investuotojai turėjo laiko įvertinti riziką, nes apie sankcijas didžiausiems bankams kalbėta jau seniai.
Savo investicijas Rusijoje mažino dalis didžiųjų JAV ir Europos fondų, krito tiek akcijų, tiek obligacijų kainos.
Pavyzdžiui, šiais metais į Rusiją investuojančių fondų akcijų vertė vidutiniškai yra nukritusi 10–16 proc., skaičiuojant eurais. Rusijos investiciniai fondai skaičiuoja iki 20 proc. siekiančius nuostolius. Tiesa, ne visi.
„Šiuo metu daugelis investuotojų sprendžia, kaip susimažinti jau turimą investicinį portfelį Rusijoje“, – sakė „Swedbank investicijų valdymo“ fondų valdytojas Vaidas Paukštys.
Tikėjosi griežtesnio scenarijaus
Prasidėjus neramumams Kryme, SEB pensijų fondai taip pat sumažino Rusijos akcijų dalį.
Nors vasario pabaigoje akcijų kainos smigo žemyn, vėliau, pasaulio investuotojams nusiraminus, kainos Rusijoje pradėjo judėti aukštyn.
Po lėktuvo katastrofos Ukrainoje Rusijos rinka vėl krito iki žemesnio lygio, negu buvo vasario pabaigoje.
„Investuotojai, sprendžiant iš kainų judėjimo Rusijoje, buvo pasiruošę didesnėms sankcijoms, nei buvo paskelbta“, – mano „SEB investicijų valdymo“ Investicijų valdymo departamento direktorius Ignas Pliuškys.
„Swedbank investicijų valdymas“ dar kovo mėnesį, paaštrėjus situacijai Ukrainoje, pardavė turimas Rusijos kompanijos obligacijas. Skelbiant pirmąsias sankcijas nerimauta, kad Rusija gali imtis atsakomųjų veiksmų – įšaldyti užsienio investuotojų turtą.
„Realiai užsienio investicijos buvo atitraukiamos jau 2013 m. dėl stagnuojančios Rusijos ekonomikos, o kilus Ukrainos konfliktui šiais metais procesas suintensyvėjo“, – pasakojo „Swedbank investicijų valdymo“ fondų valdytojas V.Paukštys.
Pavyzdžiui, užsienio obligacijų rinka Rusijai faktiškai užsidarė jau kovo mėnesio, nes niekas neduoda naujų paskolų. Tik gegužę pavyko porai Rusijos bendrovių pasiskolinti tarptautinėse rinkose.
Yra ir besigundančių
Vis dėlto nors investuotojų susidomėjimas Rusija ir krito, kai kurie jų naudojasi proga pigiau pirkti didelių kompanijų obligacijas ir atskiras didelius dividendus teikiančias akcijas.
Štai 4 metų trukmės vieno didžiausių Rusijos mobiliojo ryšio teikėjų „Vimpelcom“ obligacijų doleriais siūlomas pelningumas – maždaug 6 proc.
„Rusija toliau lieka didelės rizikos ir potencialiai aukštos grąžos rinka, kuri įdomi riziką gerai valdantiems investuotojams“, – teigė „Finastos Asset Management“ fondų valdytojas D.Bložė.
O naujose obligacijų emisijose dažniausiai dalyvauja instituciniai investuotojai – bankai, fondai. Jie turės laikytis sankcijų – nedalyvauti platinant naujas akcijas ir obligacijas.
Smulkusis investuotojas, pasak D.Bložės, sankcijų įtaką pajus tiktai dėl obligacijų kainos – trumpuoju laikotarpiu ji yra sumažėjusi. Jei investuotojas nuspręstų jas dabar parduoti, patirtų nuostolį.
„Kita vertus, niekas neverčia jų parduoti dabar“, – kalbėjo „Finastos Asset Management“ fondų valdytojas. Sulaukę planuoto obligacijų išpirkimo, investuotojai skaičiuotų pelną, žinoma, su sąlyga, kad bankai bus pajėgūs grąžinti savo skolas.
Rusijos valstybinių bankų obligacijos buvo patrauklios dėl galimybės neblogai uždirbti, nes visada buvo tikėtina, kad, kilus problemų, juos rems valstybė.
Panašiai nutiko ir dabar: Rusijos centrinis bankas jau pažadėjo padėti į sankcijų sąrašą patekusiems bankams.
Į Rusiją grįžti neplanuoja
Fondų valdytojai sutaria, kad sankcijos neigiamai paveiks investuotojų požiūrį tiek į Rusijos rinką, tiek į visą šios šalies ekonomiką.
„Jeigu Rusijai užsienio rinkos būtų uždarytos ilgiau, galėtume jau pradėti kalbėti apie kai kurių bendrovių nemokumą dėl negalėjimo refinansuoti turimų paskolų“, – sakė „Swedbank investicijų valdymo“ fondų valdytojas V.Paukštys.
Tiesa, tikima, kad trumpuoju laikotarpiu joms padės Rusijos valdžia bei turimos pinigų atsargos. Nepaisant to, kol įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos didelė, investuotojai išlieka atsargūs.
„Rusijos akcijos pigios, tačiau dėl politinės rizikos neplanuojame grįžti į šią rinką artimiausius kelis mėnesius“, – aiškino „SEB investicijų valdymo“ Investicijų valdymo departamento direktorius I.Pliuškys.
Dabartinė situacija Rusijoje, pasak fondų valdytojų, tik dar kartą įrodo, jog neverta turėti didžiosios dalies savo investicijų vienoje šalyje, geriau investicijas išskaidyti po kelis regionus.
