Tokią idėją prieš 8 metus sugalvojo keturi draugai, kurie Vilniuje sukūrė kavos ragavimo tradicijas tiesiog gatvėje. Šiandien sėkmingai klestinčios kavinės „Coffee Inn“ įkūrėjai dabar su šypsena prisimena tuos pirmuosius žingsnius verslo link, kai verslo įkūrimui reikėjo 150 tūkst. Lt pradinio įnašo, o bankas davė tik puse taip reikiamos sumos.
„Verslo pradžioje prasiskolinome visiems, kam tik galėjome: bankui, giminėms, draugams ir pažįstamiems. O kas buvo blogiausia, kad mumis tikėjo labai maža dalis pažįstamų. Tuo metu mūsų pasiūlytas naujas kavos gėrimo modelis iš popierinių puodelių, buvo sutiktas su didele abejone, pradedant artimaisiais žmonėmis ir draugais, baigiant bankais. Tačiau savo genialia idėja ir jos sėkme labai tikėjome ir džiaugiuosi, kad tuo metu nepalūžome ir nenuleidome rankų“, - pasakoja vienas iš „Coffee Inn“ įkūrėjų Nidas Kiuberis.
Rizikos kapitalo fondo investicija naudingiau nei bankinė paskola
Šiuo metu „Coffee Inn“ yra daugiau nei 30 kavinių tinklas, veikiantis nuo 2007 m., Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Druskininkuose, Palangoje ir Rygoje. Prieš 8 metus niekas nė nenumanė, kad taip gerai išvystytas kavos verslo modelis, populiarus Jungtinėse Amerikos Valstijose, greitai ir sėkmingai užkariaus Lietuvos rinką.
Tokia verslo sėkmės nebūtų įmanoma be verslo finansavimo priemonių, kurias mūsų šalyje administruoja Ūkio ministerija. Viena iš tokių rizikos kapitalo fondai, kurie į naujas, inovatyvias verslo idėjas investuoja Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas. Ūkio ir Finansų ministerijos bei Europos investicijų fondo bendra iniciatyva 2008 metais Lietuvoje įsteigtas JEREMIE kontroliuojantysis fondas. Per šį fondą ES struktūrinės paramos lėšos investuotos į rizikos kapitalo fondus Lietuvoje.
JEREMIE fondo tikslas – padėti vidutinėms ir mažoms įmonėms rasti investuotojų. Iki JEREMIE fondo ir privačių investuotojų lėšomis įsteigtų rizikos kapitalo fondų veiklos pradžios 2010 m. įmonėms tai buvo labai sunki užduotis – šalyje veikiančios užsienio investicinės bendrovės noriau rėmė didelius, patirtį ir užtikrintą sėkmę turinčius verslus, tuo tarpu mažesnėms, pradedančiosioms įmonėms gauti reikalingo kapitalo buvo beveik neįmanoma. Pradėjus veikti JEREMIE fondui, Lietuvoje susikūrė visa rizikos kapitalo ekosistema: fondai, investuodami, valstybės bei privačių investuotojų lėšas, prisideda prie pačių perspektyviausių ir inovatyviausių įvairios stadijos verslų gimimo ir plėtros
Lithuania SME rizikos kapitalo fondas, kurį valdo „BaltCap“, suteikia įmonėms augimo kapitalą, kuris yra skirtas jų plėtrai Lietuvoje ir kitose užsienio šalyse, vystimuisi ir kitiems naujiems segmentams. Kiekvienoje įmonėje, kuri yra rinkos lyderė arba matomas augimo potencialas, kad ji galėtų tokia tapti, yra investuojama iki 3 mln. eurų.
Taigi, gautos ES struktūrinių fondų investicijos per rizikos kapitalo fondą, sukurtas išmanus verslo planas ir puiki, savo idėja tikinti komandą pradėjo „Coffee Inn“ verslo plėtros sėkmę, kuri šiandien leidžia šiam kavinių tinklui vadintis lyderiu Lietuvoje.
Investavo į kavos tinklo lyderę Lietuvoje
Privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ investavusi į kavinių tinklą „Coffee Inn“ įsigijo 45,26 proc. jos akcijų, vėliau akcijų paketas buvo padidintas. Vos tik buvo gauta pirmoji investicija, „Coffee Inn“ kartu su profesionaliu investuotoju veiklą išplėtė tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje - per metus buvo atidarytos šešios naujos kavinės. Taip pat šių investicijų dėka, buvo įsigytas kavos skrudinimo cechas, leidžiantis patiems eksperimentuoti ir kontroliuoti kavos kokybę.
Kodėl buvo nuspręsta investuoti į kavinių tinklą „Coffee Inn“, „BaltCap“ investicijų direktorius Kornelijus Čelutka atsako, kad dėl trijų pagrindinių priežasčių. „Ši kavinė buvo didžiausias kavos tinklas – tokių paslaugų lyderis Lietuvoje, kavinės plėtra jau buvo vykdoma kitoje šalyje, kaip įrodydamas, kad „Coffee Inn“ gali sėkmingai plėstis užsienyje ir trečia – tai žinomas prekinis ženklas, kuris turėjo lojalių klientų sąrašą“, - teigia „BaltCap“ investicijų direktorius K. Čelutka. Pasak pašnekovo, šiuo metu pagrindinis lūkestis šiam kavos tinklui – dar didesnė tarptautinė jo plėtra, nes šiuo metu „Coffee Inn“ yra gerai įsitvirtinęs Latvijoje, todėl planuojamas verslo vystymas ir kitose Baltijos šalyse.
Siekiamybė - kavinių tinklo lyderis Baltijos šalyse
„Mums labai svarbu, kad partneris „įsijaustų“ į mūsų verslo filosofiją, perprastų koncepciją ir ją palaikytų visokeriopai, o ne trukdytų ją įgyvendinti. Dėl šios priežasties ir buvo pasirinkta „BaltCap“ kaip investuotojas, nes turime vienodą požiūrį į verslą ir siekiame panašių vertybių“, - savo pasirinkimą pagrindžia N. Kiuberis.
Verslininkas teigia, kad prieš ieškant rizikos kapitalo fondo savo verslui, jie jau buvo įvykdę savo nusimatytus planus, nes sėkmingai buvo atidarę daugybę kavinių Lietuvoje. Kavinės kūrėsi ne tik mūsų šalyje, bet buvo jau pradėta plėtra ir Latvijoje (Rygoje), be to „Coffee Inn“ taip pat turėjo jau sukurtą stiprų prekinį ženklą, tapatinamą su kokybiška kava išsinešimui.
N. Kiuberis yra įsitikinęs, kad be privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ kvalifikuotos pagalbos „Coffee Inn“ verslo plėtra būtų buvusi sunkiai įmanoma. „Šio rizikos kapitalo fondo atėjimas į mūsų verslą užtikrino tolimesnę kavinių tinklo plėtrą, vaizdžiai tariant, suteikė mums sparnus kilti aukščiau ir drąsiau vystyti koncepciją, kuria tikėjome ir tikime iki šiol. Nuo pat pirmos kavinės Vilniaus g. 17, įkurtos dar 2007 metais, matėme „Coffee Inn“ kaip lyderiaujantį kavinių tinklą Baltijos šalyse ar net regione, ką dabar sėkmingai ir įgyvendiname šio fondo dėka“, - sėkmingomis investicijomis džiaugiasi vienas iš „Coffee Inn“ įkūrėjų Nidas.
Fondo investicinis periodas tęsiasi iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Tokią rizikos kapitalo investiciją iki 2014 m. gruodžio 31 d. gali pretenduoti pritraukti mažos ir vidutinės dideliu augimo potencialu pasižyminčios įmonės. Kaip teigia „BaltCap“ investicijų direktorius Kornelijus Čelutka, yra tam tikri kriterijai, pagal kuriuos fondas sprendžia ar investuoti į konkrečią įmonę, ar ne.
„Turi būti aiškus įmonės konkurencinis pranašumas, ar ta įmonė yra Lietuvos, ar regiono rinkos lyderis, ar turi potencialą tokiu tapti. Taip pat paraiškoje turi matytis, ar toje įmonėje dirba patyrusi ir motyvuota vadovų komanda, ar yra aiški įmonės vystimosi strategija ir verslo planas“, - pasakoja, kokius kriterijus turi atitikti direktorius K. Čelutka.
Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad paraiškose turi būti įvardijami galimi potencialūs įmonės pirkėjai ateityje ir nurodytos priežastys, kodėl jie turėtų tą įmonę pirkti. Taip pat vertinant paraiškas yra atkreipiamas dėmesys ir į bendrą rinkos augimo potencialą.
