Laisvosios prekybos zona Rusijos iniciatyva buvo įkurta 2011-aisiais. Į ją įėjo 7 valstybės: Rusija, Ukraina, Baltarusija, Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija ir Moldova.
Narystė šioje bendrijoje reiškė, kad nereikia mokėti daugelio importo mokesčių, o eksporto mokesčiai nustatomi tam tikro lygio ir laipsniškai išvis jų atsisakoma, rašo „Lietuvos rytas“.
Planuota, kad ateityje laisvosios prekybos zonos šalys įeis į Muitų zoną, o po to ir į Eurazijos erdvę, kurioje pirmuoju smuiku grieš Rusija.
Dabar Maskva daro žingsnį atgal šalių, kurios pasirinko partnerystę su Europos Sąjunga, atžvilgiu – Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos. Rusija ketina joms įvesti muitų režimą vietoj buvusio bemuičio. Tokio įsakymo projektą jau paskelbė Ekonominės plėtros ministerija.
Tai pirmiausia paveiktų žemės ūkio produktų – kiaulienos, pieno produktų, daržovių – tiekėjus, rašo „Lietuvos rytas“.
Ukrainos, kuri pernai į Rusiją įvežė 15,79 mlrd. JAV dolerių vertės įvairių prekių, praradimai vien maisto produktų grupėje (muito mokestis – 15 proc.) siektų apie 270 mln. JAV dolerių.
Į prekių, kurioms nebebus taikomos lengvatos, sąrašą kol kas neįrašyti iš Ukrainos į Rusijos Federaciją įvežami spalvotieji metalai (pernai – 2,2 mlrd. JAV dolerių), reaktorių katilai (2,2 mlrd. JAV dolerių), geležinkelių įranga (1,8 mlrd. JAV dolerių). Tačiau Rusijos prekybinis karas, paskelbtas Ukrainai, tik prasideda.
Drauge svarstoma atšaukti laisvosios prekybos režimą ir Moldovai bei Gruzijai.
Nuo rugpjūčio 1-osios Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ neva dėl sertifikavimo pažeidimų ribos vaisių iš Lenkijos importą. Drauge su šia žinia Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad į Ukrainą iš Lenkijos tiekiami ginklai ir karo technika – esą karui Donbase. Skaičiuojama, kad lenkų ūkininkai praras apie 1 mlrd. eurų.
