Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai iš įvairių Lietuvos regionų (65 atrankiniai taškai) nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Tapatybės vagystė
Lietuvos vartotojų instituto atliktas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad tapatybės vagysčių suvokimas elektroninėje ir neelektroninėje erdvėje - gana menkas.
Net 49 proc. apklaustųjų nežino, kas yra tapatybės vagystė: 40 proc. atsakė, kad tapatybės vagystė yra asmens veikimas prisistatant išgalvotu vardu ir pavarde (t. y. naudojant neegzistuojančio asmens duomenis), o 9 proc. apskritai nežino, kas tai yra.
Apklausos duomenimis, 19 proc. šalies gyventojų teko susidurti su tapatybės vagyste per paskutinius 12 mėnesių: 3 proc. susidūrė asmeniškai, 16 proc. girdėjo apie tokius atvejus draugu, artimųjų rate. Dažniausiai tapatybės vagystės atveju buvo paimtas greitasis kreditas (28 proc.), svetimu vardu pirktos prekės arba paslaugos (16 proc.), iš banko sąskaitos dingo pinigai (8 proc.).
Asmens duomenų suvokimo lygis taip pat nėra pakankamas. Gyventojai lengviau asmens duomenims priskiria tuos, iš kurių tiesiogiai galima nustatyti tapatybę, pavyzdžiui, atsiskaitomosios sąskaitos duomenys (51,9 proc.)
Tuo tarpu asmens duomenims retai priskiriami tie duomenys, kurių pagalba netiesiogiai galima nustatyti tapatybę, pavyzdžiui, kompiuterio IP numeris (17,2 proc.).
Tapatybės vagystės būdų žinomumas neelektroninėje erdvėje yra geresnis nei elektroninėje erdvėje. Net trečdalis, 27,8 proc., Lietuvos gyventojų nežino nė vieno iš būdų tapatybei pasisavinti elektroninėje erdvėje, tuo tarpu tapatybės vagystės būtų neelektroninėje erdvėje nežino 8,3 proc. respondentų.
Įtaria valstybės institucijas
Lietuvos gyventojai kaip pagrindinius švietimo subjektus tapatybės vagystės klausimais mato valstybės institucijas (66,3 proc.) ir švietimo įstaigas (57 proc.), tačiau nepakankamai įvertina, kad nemažai informacijos šiais klausimais galėtų gauti ir iš kitų potencialių švietimo subjektų, pavyzdžiui, mobilaus ryšio operatorių ir interneto paslaugų teikėjų (37,3 proc.).
Nuomonės šiuo klausimu neturi net 8,3 proc. apklaustųjų.
Dažniausiai manoma, jog tapatybės vagys kito asmens duomenis gali panaudoti paimti greitajam kreditui (69 proc.).
61 proc. nuomone, pavogti asmens duomenys gali būti panaudoti pinigams iš banko sąskaitos nuimti.
51 proc. teigimu, asmens tapatybės vagys gali apsimesti kitu asmeniu pirkdami prekes ar paslaugas. 45 proc. manymu, apvogtasis asmuo gali būti šantažuojamas.
19 proc. tyrimo dalyvių teko susidurti su tapatybės vagyste per paskutinius 12 mėnesių: 3 proc. susidūrė asmeniškai, 16 proc. girdėjo apie tokius atvejus draugų, artimųjų rate.
Dažniausiai tapatybės vagystės atveju buvo paimtas paimtas greitasis kreditas (28 proc.), svetimu vardu pirktos prekės ir (ar) paslaugos internete (16 proc.), iš banko sąskaitos dingo pinigai (8 proc.).
Trys ketvirtadaliai (75 proc.) apklaustųjų asmens duomenų vagystės atveju būtų linkę kreiptis į teisėsaugos institucijas. 15 proc. – į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, 12 proc. – į teismą.
Net dešimtadalis, 9,4 proc., apklaustųjų nurodė, kad nežino, kur kreiptųsi pagalbos tapatybės vagystės atveju. Taip pat nėra pakankamai žinomi kiti pagalbą teikiantys subjektai, pavyzdžiui, Nacionalinį elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinį nurodė vos 3,7 proc. apklaustųjų.
Gyventojų nuomone, pagrindinis būdas išvengti tapatybės vagystės elektroninėje erdvėje – neskelbti asmens duomenų arba vengti juos pateikti internete (62 proc.). 51 proc. iš jų nurodė duomenų saugumo priemonių naudojimą, 50 proc. – reguliarų prisijungimo duomenų valymą ir keitimą.
Reikia atsargumo
Dažniausiai manoma, jog išvengti tapatybės vagystės neelektroninėje erdvėje galima asmens duomenis teikiant tik įsitikinus, kad jų prašoma teisėtai (71 proc.). 65 proc. apklaustųjų teigimu, išvengti tokios vagystės padėtų atsargesnis elgesys su PIN kodais (65 proc.).
61 proc. manymu, siekiant apsisaugoti, reikėtų nesinešioti nereikalingų dokumentų. 51 proc. teigimu – kruopščiau naikinti nereikalingas popierines dokumentų kopijas.
Tapatybės vagystę, jos pasekmes bei prevenciją paprastai geriau (tačiau tai nereiškia, kad pakankamai) suvokia jaunesni asmenys, iki 45 m., aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų ir didžiųjų miestų gyventojai. Gauti rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojų patirtis, atitinkamai ir žinios, dėl asmens duomenų ir tapatybės vagysčių yra nepakankamos, efektyviam apsisaugojimui nuo tapatybės vagysčių trūksta informacijos.
