Kas nutiko Aukštaitijoje esančių tvenkinių vandeniui? Šią vasarą kone kiekviename jų vanduo rudas, susivėlęs į drumzlių gumulus.
Žmonės visaip svarsto. Vieniems atrodo, kad gamta išdaigauja. Esą, praėjusią žiemą vandens telkinius per trumpai kaustė ledas. Be to, nebuvo sniego, ir tvenkiniuose žuvys neužtroško. O gal kartu su jomis ir kokie nors parazitai išgyveno.
Yra tokių, kurie įžvelgia net diversiją. Ir burbuliuoja apie tai, kad, esą, tvenkinių vandenį kas nors specialiai užteršė, šliūkštelėjęs kokių nors chemikalų ar fekalijų.
Vandenį pravartu ištirti
Versijos ir diversijos maitina palaidus liežuvius. Specialistai vis dėlto ragina atsigręžti į tikrovę.
„Bene svarbiausias patarimas: jei paviršinio – tvenkinių ar prūdų vandens kokybė kelia įtarimų, jį reikia ištirti“, - sakė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas. Jo teigimu, žmonės gali kreiptis į regiono, kuriame gyvenama, aplinkos apsaugos departamentą arba jo padalinius – mažesniuose miestuose esančias aplinkos apsaugos agentūras.
„Inspektoriai patys paima vandens mėginius. Valstybinėje laboratorijoje nustatoma organinių ir cheminių medžiagų koncentracija vandenyje. Taip pat, ar teršalai – gamtinės kilmės, ar kitokie.
Žmogui tyrimai nekainuoja, nes jie atliekami už valstybės pinigus.
Jei nustatoma, kad vanduo – užterštas, tuomet ieškoma taršos šaltinio. Galbūt kur nors netoliese buvo išpilti chemikalai? O gal patys žmonės deramai neprižiūri savo tvenkinio?“ - kalbėjo D.Krinickas.
Darbuojasi ir gamta
Vis dėlto ir gamta nesėdi sudėjusi rankų. Vandenyje tarpsta dumbliai, jei tik prūdo ar tvenkinio savininkas jo deramai neprižiūri.
Kaip prižiūrėti? Anot D.Krinicko, tvenkinių, kaip ir visų kitų vandens telkinių priežiūra – tai taršos prevencija. Svarbu netręšti prie pat vandens esančių augalų, nepilti netoliese jokių nuotėkų bei kitų teršalų.
„Gali būti, kad vanduo susidrumsčia ir dėl gamtoje vykstančių procesų. Pavyzdžiui, jei tvenkinys nevalomas, rudenį sunešti lapai vandenyje ima pūti, išsiskiria azoto ar fosforo junginių“, - paaiškino D.Krinickas.
Jo teigimu, yra ir dar vienas niuansas. Durpyne iškastų tvenkinių vanduo - juosvas, o tokiame dirvožemyje, kuriame yra ir molio sluoksnių – šviesiais rudas. Nes vandenį sudrumsčia - molį nuo dugno pakelia ir maudydamiesi žmonės, ir žuvys.
Priemonių, skirtų tvenkinių vandens kokybei gerinti, galima rasti ir statybos – apdailos – sodo-daržo prekėmis prekiaujančių prekybos tinklų lentynose. Anot A.Krinicko, svarbiausia atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Ir naudoti tik tuos preparatus, ant kurių pakuočių parašyta, kad jos – draugiškos aplinkai.
Inspektoriai dairosi į programas
Žmonės, patys prisėmę drumzlino vandens talpas, sunkiai rastų, kur jį ištirti.
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldi laboratorija tokio vandens netiria. Jos rūpestis – geriamojo vandens kokybė.
Sveikatos apsaugos ministerija žvilgsnį telkia tik į vandens švarumą viešosiose maudyklėse, įrengtose ežeruose ar upėse.
Regioniniuose aplinkos apsaugos departamentų rūpesčiu laboratorijos tiria tik cheminę bei organinę vandens telkinių taršą. Bet netiria biologinės jų taršos.
Pasak Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėjo Dariaus Norkūno, gamtos inspektoriai regionuose dirba vadovaudamiesi Paviršinių vandens telkinių vertinimo aprašu.
„Pagal jį neįmanoma įvertinti tvenkinių ar prūdų vandens kokybės . Tokios vandens sistemos yra per mažos ir nestabilios, - jos negali atitikti didelių vandens telkinių kokybės standartų.
Yra ir programos, pagal kurias stebimas ir pagal nustatytą grafiką tiriamas nustatytų vandens telkinių vanduo.
Dar yra nustatyti ir tokie kokybės standartai, pagal kuriuos nustatoma, ar vanduo tinkamas gyventi žuvims.
Tad realiai ištirti mažųjų tvenkinių vandeniui nė neturime galimybės. Nebent šalia jų iš tikrųjų atsiranda koks nors taršos šaltinis.
Jei mums būtų leista atlikti mokamus tyrimus privatiems asmenims, galėtume tirti vandenį visiems, kas tik to paprašytų“, - sakė D.Norkūnas.
