Verslo idėjos grąžina į Lietuvą ir padeda užkariauti pasaulį

Regis tai daryti dabar visiškai nesudėtinga ir paprasta, jei sugebi pasinaudoti jau ketverius metus teikiamomis galimybėmis savo verslo plėtrą finansuoti rizikos kapitalo investicijomis, iš dalies finansuojamomis iš ES struktūrinės paramos lėšų.

Bendrovė „Benjamin River Productions“ – viena pirmųjų, sulaukusi ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondo KŪB „Practica Seed Capital“, sukurto pagal Europos Komisijos ir Europos investicijų fondo iniciatyvą kartu su Lietuvos Respublikos ūkio ir finansų ministerijomis įgyvendinant JEREMIE projektą, dėmesio. Neatsitiktinai prieš beveik penkiolika metų į Estiją emigravęs jos įkūrėjas Vygantas Kirejevas grįžo ir į Lietuvą parsivežė pribloškiančią audiovizualinių technologijų vystymo ir turinio kūrimo idėją.

Pasaulyje sparčiai kuriantis kupoliniams kino teatrams, planetariumams ir inovatyviems muziejams, lietuvis nutarė mesti iššūkį ir sukurti šioms erdvėms skirtą naujo tipo filmavimo įrenginį, kuris iškart galėtų nufilmuoti ne tik erdvinį vaizdą, bet ir fiksuotų erdvinį garsą. Mat šiuo metu norint pagaminti vaizdą, kuris projektuojamas ant kupolo, reikalingos septynios filmavimo kameros ir speciali programinė įranga, kuri filmuotą medžiagą sujungia į visumą.

„Atvažiavome į Lietuvą turėdami tikslą - surasti investuotojus naujam verslui ir čia įsikurti. Neilgai trukus jau žinojome apie visus investicinius fondus bei galimybes. Manau, šiuo atžvilgiu Lietuva turi didelį mažos šalies privalumą“, - vertindamas kelio pradžią pasaulinio masto inovacijų link, pasakojo V. Kirejevas.

Nors idėja sukurti erdvinį vaizdą ir garsą filmuojantį įrenginį skambėjo kone fantastiškai, šia bendrovės ambicija ir pastangomis patikėjo ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondas KŪB „Practica Seed Capital“ ir, kaip teigia audiovizualinių technologijų inovatorius, teprireikė vos šešių savaičių pasirašyti sutartį ir gauti daugiau kaip 350 tūkst. Lt investiciją.

O tuomet veikla įsisiūbavo. Praėjusių metų lapkritį “Benjamin River Productions” jau išleido pirmą pasaulyje realaus vaizdo kupolinį filmą, kuriuo susidomėjo žinomi platintojai ir šiais metais jis jau pasirodė pasaulio planetariumuose.

Kurdama naują kameros prototipą šiuo metu bendrovė derasi ir su “Pearson Learning Solutions” dėl audiovizualinėmis priemonėmis sukurtos mokomosios medžiagos pradinėms bei vidurinėms mokykloms. “Mokiniai galės praleisti pamoką planetariume ir įgyti žinių ne tik apie planetas ir žvaigždes, bet ir apie gyvūnus, gamtą ir kitus dalykus. Tai bus pirmoji tokio pobūdžio mokomoji medžiaga, kuri turėtų įkvėpti vaikus labiau domėtis mokslinėmis temomis“, - įsitikinęs V. Kirejevas.

Ar būtų pavykę pasiekti tiek be jokios pagalbos ir paramos? „Benjamin River Productions“ vadovas tiki, kad jo idėja būtų prasiskynusi kelius, tik, žinoma, ne taip sparčiai.

„Kai atsiranda kapitalo galimybės ne tik klasikinio modelio verslams, bet ir technologijų vystymui, man atrodo, tai rodo, jog šalyje jau yra suformuoti geri rizikos kapitalo funkcijų nuostatai, - sakė V. Kirejevas. - Manau, JEREMIE yra puiki iniciatyva, o tai, kaip profesionaliai ją įgyvendina Europos investicijų fondo atrinkti Lietuvos rizikos kapitalo fondai, šią programą padaro itin patraukliu pagalbos įrankiu pradedančiajam verslui“.

Jo įsitikinimu, siekiant kelti Lietuvos verslumą, tokie instrumentai gyvybiškai svarbūs: jie skatina įgyvendinti drąsias verslo idėjas, jas vystyti ir išauginti įmones, kurios ne tik kelia šalies ekonominius rodiklius, bet ir pritraukia tiesioginių užsienio investicijų. Tai vienas svarbiausių Ūkio ministerijos prioritetų, todėl dalį ES struktūrinės paramos lėšų Ūkio ministerija skyrė būtent rizikos kapitalo rinkos plėtrai.

„Tai ne tik pritraukia investicijas, bet ir skatina sugrįžti į Lietuvą“, - neabejoja kitas pašnekovas, Daumantas Dvilinskas, pritraukęs ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondo KŪB „Practica Seed Capital“ investiciją, iš Didžiosios Britanijos grįžęs į Lietuvą ir kartu su keliais bendraminčiais įkūręs inovatyvią, o svarbiausia – greitą ir pigią - pinigų pervedimo į kitas šalis alternatyvą bankams - „TransferGo“.

Pasak įkūrėjo, „per skausmą“, o kitaip tariant, pervedinėjant pinigus į užsienį ir už tai mokant didelius mokesčius, atrasta idėja „pagreitį įgavo“ tik tuomet, kai į ją buvo investuotos privačių investuotojų ir ES struktūrinės paramos lėšos. Tiesa, nors lietuvių sukurta pinigų pervedimo sistema „TransferGo“ jau įvertinta įvairiais apdovanojimais ir nominacijomis Didžiojoje Britanijoje, JAV ir Japonijoje, D. Dvilinskui kur kas maloniau kalbėti apie „žemiškus“, apčiuopiamus pasiekimus. Pavyzdžiui, kad ir apie tai, kad vos aštuoniolika mėnesių gyvuojantis verslas per mėnesį vidutiniškai pritraukia po 2 tūkst. naujų klientų ir sukuria po vieną naują darbo vietą.

„Šiuo metu pas mus dirba 17 darbuotojų, iš kurių didžioji dalis – lietuviai, grįžę iš Didžiosios Britanijos ir kitur, - sako jis ir čia pat priduria: - Ir dar grįš, nes ateityje bendrovė bus pajėgi priimti gerokai daugiau darbuotojų“.

D. Dvilinsko įsitikinimu, dažniausiai lietuviai užsienyje ieško geresnio gyvenimo, bet visuomet nori sugrįžti į Lietuvą. Pritraukusi rizikos kapitalo, bendrovė „TransferGo“ plečia savo veiklą ir savo tautiečiams sukuria puikias sąlygas realizuoti norą dirbti tėvynėje už konkurencingą atlyginimą, o ir pati, žinodama išsilavinimo ir patirties užsienyje vertę, visuomet laukia sugrįžtančio jaunimo, nes būtent šie žmonės parsiveža į Lietuvą europietišką, pažangų verslo supratimą.

Pašnekovai pastebi, kad didžiausia jų verslus užkūrusių rizikos kapitalo fondų stiprybė yra ta, kad jie tiki idėjomis, žmonėmis, nebijo prisiimti rizikos ir daug investuoja į žmogiškuosius resursus. O ar patys nebijojo leisti prie idėjų įgyvendinimo prisidėti rizikos kapitalo fondų investuotojams?

„Vystant savo verslo idėjas, esame pakankamai laisvi: mums leidžiama patiems priimti sprendimus, o daugiausia laiko ir investicijų skiriama žmonėms. Tai yra teisinga, - sako D. Dvilinskas. - Žinoma, esant poreikiui, kai patys nesugebame įveikti problemos, trūksta papildomo kapitalo, paslaugų ir pan., gauname operatyvią ir profesionalią pagalbą“.

Abu verslininkai neabejoja - nors Lietuvos rizikos kapitalo fondų rinka yra pakankamai jauna, tačiau turi daug perspektyvų, nes pasaulyje yra daug fondų, investuojančių į jau įsibėgėjusius verslus, o čia, mažoje šalyje, atsiveria neribotos galimybės mažoms idėjoms virsti globaliais verslais.

JEREMIE iniciatyva - bendrieji Europos ištekliai labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms - Europos Komisijos ir Europos investicinio banko grupės iniciatyva, panaudojant 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos ir nacionalines lėšas lanksčiam ir inovatyviam mažų, labai mažų ir vidutinių įmonių finansavimui.

2008 m. – tarp Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ir Europos investicijų fondo buvo pasirašyta finansavimo sutartis, kurio rezultatas – penki rizikos kapitalo fondai, įsteigti pagal JEREMIE iniciatyvą, panaudojant 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšas.

2 – tiek šiuo metu Lietuvoje veikia rizikos kapitalo fondų, kurie padeda įgyvendinti ankstyvos stadijos verslo idėjas. Juos investuoja „Practica Capital“.

200 – iki tiek tūkstančių eurų į verslo idėją gali investuoti pradinės stadijos rizikos kapitalo fondas „Practica Seed Capital“, tuo tarpu „Practica Venture Capital“ investicijos vienam projektui gali siekti iki 1,5 mln. eurų per metus

6 – tiek milijonų eurų ES struktūrinės paramos lėšų sudaro „Practica Seed Capital“ fondą, įsteigtą 2012 m., tuo tarpu fondo „Practica Venture Capital“ lėšos siekia daugiau kaip 15 mln. eurų, iš jų 11 mln. eurų sudaro ES struktūrinės paramos lėšos, likusios – privačių investuotojų. 26 – tiek investavimo sandorių už 5,9 mln. eurų į 21 portfelio įmonę pasirašė “Practica Capital” iki šių metų gegužės pabaigos.