„Vyriausybei, padidinusiai pensijas ir išlaidas valstybės gynybai, teks priimti sprendimus ir dėl mokesčių“, – neslėpė Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas.
Todėl ši ministerija jau pradėjo kurpti planus, kaip valstybės biudžete palikti daugiau pinigų. Pirmasis buvo paskelbtas siūlymas nebeteikti medicinos pagalbos asmenims, kurie negauna oficialaus atlyginimo. Kitaip tariant, nedirbantiems ir nemokantiems mokesčių.
Išimtys bus taikomos tik registruotiems bedarbiams, vaikams ir pensininkams. Visiems kitiems (pavyzdžiui, namų šeimininkėms, kurias išlaiko vyrai) bus siūloma pirkti valstybinio medicinos paslaugų draudimo pažymėjimą.
Nori surinkti milijardus rublių
Šiuo metu tokie žmonės naudojasi nemokamai išduotais būtinosios medicinos pagalbos polisais. Bet iš nedirbančių jie bus atimti.
Ar daug Rusijoje tokių žmonių? Praėjusiais metais vicepremjerė Olga Golodec paskelbė, kad apie 20 milijonų valstybės gyventojų veikia neaišku ką: nelegaliai stato ar remontuoja namus, teikia taksi paslaugas, dirba krovikais. Mokesčių jie nemoka.
Žiniasklaidos apskaičiavimais, tikrasis tokios šešėlinės ekonomikos mastas dar didesnis: spėjama, kad nuo valstybės pasislėpę darbuojasi net 40 mln. žmonių.
Jei jie bus priversti pirkti medicininės pagalbos draudimo polisus, biudžetas per metus papildomai gaus 150 mlrd. rublių (11,11 mlrd. litų).
Finansų ministerijos planai iškart sukėlė visus ant kojų. Kaip taip įmanoma, juk toks sprendimas prieštarauja konstitucijai – joje nurodyta, jog kiekvienas turi teisę į nemokamą medicinos priežiūrą.
Buvęs darbo viceministras Pavelas Kudiukinas netgi pareiškė: „Gal nustatykime, kad jei nori gyventi, turi mokėti?“
Gerai tik valdininkams
Bet gali būti, kad tokie planai pavirs tikrove. Juolab kad svarstoma panaikinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą pramoninėms prekėms. Taip pat ketinama įvesti ir 3–5 proc. pardavimo mokestį.
Finansų ministras A.Siluanovas ramino, kad šie mokesčių pakeitimai iš žmonių kišenių ištrauks labai nedaug pinigų, nes augs atlyginimai.
Anot jo, vien šįmet biudžetininkų algos turėtų pasistiebti 15–20 procentų.
Tačiau kol kas pučiasi ne mokytojų ar gydytojų, o tik valdininkų kišenės.
Antai prezidento administracijos darbuotojų algos pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 35 procentais didesnės nei prieš metus, Federacijos tarybos – 48,4 proc., o Dūmos – net 66,8 proc. Tokiu atveju 3 ar 10 proc. išaugusios kainos nėra itin baisios.
Užtat nevalstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai beveik neauga. Nors pernai jie pakilo 9–10 proc., šįmet bus pridėta tik iki 1,5 procento.
Išlaidos auga greičiau
Aišku, kad valdininkų atlyginimams didėjant tokiu greičiu valstybės biudžete atsiveria vis didesnės skylės, kurias reikia kamšyti naujais mokesčiais.
Per pirmuosius 5 šių metų mėnesius regionų valdžios pajamos buvo 7,6 proc. didesnės nei pernai, o išlaidos – 8 proc. Bendra jų skola per metus išaugo net 33 proc.
„Valstybės galimybės finansuoti biudžeto išlaidas jau priartėjo prie ribos“, – įspėjo A.Siluanovas.
Tiesa, pinigų stokojanti Rusija tuo pat metu nutarė nurašyti 90 proc. Kubos skolos, kuri siekė net 35,2 mlrd. JAV dolerių.
