Tačiau tol, kol inovatyvių vaistų gamintojai įvykdo krūvas reikalavimų ir pateikia vaistų rinką kontroliuojančioms institucijoms visus dokumentus, tarp jų - ir ekonominio, ir terapinio poveikio įvertinimą, prireikia ne vienerių metų.
Šiuo metu rezerviniame inovatyviųjų vaistų sąraše – dešimt sunkioms lėtinėms ligoms gydyti skirtų preparatų. Kiekvienam jų kompensuoti per metus reikia maždaug 3-7 mln. litų. Jei jie visi iš karto atsidurtų kompensuojamųjų vaistų sąraše, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) krepšelio jiems tektų ištraukti 54-70 mln. litų.
Ir tai tik – rezerve jau esantiems preparatams. Dar 70 inovatyvių vaistų laukia už durų, - svarstomos gamintojų pateiktos paraiškos. Kol kurie nors iš tų preparatų pateks į „rezervą“, nutekės marios laiko.
Pavyzdžiui, iš tų belaukiančių preparatų 10 yra kompensuojami visose kitose ES valstybėse. Tie 10 preparatų – tai dešimt sunkių ligų, pavyzdžiui, Alzheimerio, Parkinsono, reumatoidinio artrito ir kitų. Bet kiekvienam jų kompensuoti papildomai reikėtų dar po 50 mln. litų. Tad ką daryti?
Kuo didesnis biudžetas, tuo daugiau lėšų vaistams
„Susitariame bendradarbiauti, spartindami procesus, kurie padės ligoniams greičiau gauti inovatyvių vaistų. Jie privalo būti vartojami, nes pacientams tokie vaistai teikia didelės naudos“, - tai ištarę, parašus dokumente suraitė Sveikatos apsaugos ministerijos bei Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) atstovai. EFPIA narė yre ir Lietuvos Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA).
Šis dokumentas - tai liudijimas, kad, vardan geresnės Lietuvos žmonių sveikatos, Lietuvos sveikatos sektorius privalo plėstis.
Pasirašyta sutartis yra konkretus žingsnis siekiant įgyvendinti sveikatos ir tvaraus augimo viziją, numatytą Vilniaus deklaracijoje, kuri buvo pasirašyta 2013-ųjų antrą pusmetį, kai Lietuva pirmininkaujavo ES.
Sutartyje numatytos priemonės, kurios užtikrintų inovacijų prieinamumą sveikatos sektoriuje, t.y. augant bendrajam vidaus produktui bei didėjant sveikatos apsaugos biudžetui proporcingai turėtų didėti ir lėšos, skirtos vaistų kompensavimui.
„Mes kuriame tvarią sveikatos apsaugos sistemą: atsparią demografiniams ir ekonominiams iššūkiams, operatyviai reaguojančią į pavojus sveikatai ir koja kojon einančią su mokslo naujovėmis. Sveikatos apsaugos ministerijos bendras darbas su EFPIA - tai naujos pacientų gydymo galimybės, skaidresnė sveikatos apsauga, glaudesnis bendradarbiavimas su inovatyviu verslu,“ - sakė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis.
Pasak IFPA valdybos pirmininkės Jūros Smilgaitės, Lietuvoje tai - pirmoji tokia sutartis, pasirašyta tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir farmacijos industrijos. Jos tikslas - užtikrinti pacientams efektyvų gydymą naujais vaistais, sudaryti geresnes sąlygas inovatyvių gydymo technologijų prieinamumui.
Kitas sutarties aspektas – verslas prisidės skatinant Lietuvoje gyvybės mokslų plėtrą, nes tai labai svarbu ne tik sveikatos sektoriui, bet ir visai šalies ekonomikai. Ir, trečia, sutartis padės užtikrinti etišką ir atsakingą verslo praktiką, skaidrias vaistų kompensavimo ir kainų nustatymo procedūras.
Dėmesys - gyvybės mokslams
Kartu kurdamos gyvybės mokslų strategiją, EFPIA ir Sveikatos apsaugos ministerija ketina paversti Lietuvą patrauklesne vieta gyvybės mokslų investicijoms ir gerinti visuomenės sveikatą kuriant efektyvias, tvarias sveikatos apsaugos sistemas.
„Mūsų industrija yra pasirašiusi daug sutarčių su Europos šalių vyriausybėmis, tačiau būtent ši sutartis su Lietuva - tai naujas valdžios ir verslo bendradarbiavimo standartas, kuris padės pasiekti geresnių sveikatos rodiklių.
Ši sutartis pradeda naują mūsų industrijos partnerystės etapą, kadangi siūlo daugiau sprendimų, tenkinantį piliečių sveikatos bei ekonominius poreikius,“ – sakė EFPIA generalinis direktorius Richardas Bergströmas.
Bendradarbiavimo sutartyje numatytas veiksmų planas, kuriuo siekiama
ar daugiau dėmesio skirti visuomenės sveikatai ir ligų prevencijai, užtikrinti tai, kad visi žmonės laiku gautų kokybiškiausias sveikatos paslaugas.
Svarbu ir tai, kad sveikatos sistemos reformos, kaip ir darbo jėgos planavimas, būtų pagrįstos įrodymais, jog tie pokyčiai yra būtini. Įgyvendinant reformas daugiausia dėmesio turi būti skiriama rentabilumui, tvarumui bei geram valdymui.
Būtina nustatyti ir trejų metų ciklą lėšoms, skiriamoms vaistams kompensuoti. Tam skirtas biudžetas turi augti proporcingai augant BVP ir didėjant visuomenės sveikatos priežiūros išlaidoms.
Toks bendradarbiavimas yra dalis EFPIA inicijuotos strategijos „Sveikata ir augimas: bendras darbas dėl sveikesnės Europos“ („Health and Growth: Working together for a healthy Europe“), kurioje pasisakoma už integruotą Europos Sąjungos gyvybės mokslų sektorių.
Tarpsektorinis požiūris į sveikatos politiką bus labai svarbus realizuojant šią viziją ir EFPIA tikisi, kad susitarimas, pasirašytas su Sveikatos apsaugos ministerija, taps teigiamu pavyzdžiu diskusijoje apie tai, kaip galima užtikrinti Europos sveikatos priežiūros sistemų efektyvumą, teisingumą ir tvarumą.
