Borato šlovė
Boratas leido skaniai pasijuokti iš kazachų išlaidavimo, tačiau jis padėjo įtraukti jų šalį į užsienio turistų maršrutus, teigia portalas rferl.org.
Išgalvotas personažas kazachas, pasirodęs 2006 metų filme „Boratas. Kaip šaunusis Kazachstano žurnalistas Amerikoj patirtį graibstė“(originalo kalba „Borat: Cultural Learnings of America Make Benefit Glorious Nation of Kazakhstan“), kažkada padėjo pritraukti turistų į šią Centrinės Azijos šalį.
Dabar šita šalis bando pasiekti kitą raidos laipsnį ir tapti traukos centru saviems ir užsienio turistams.
Astana ketina iki 2020 metų investuoti apie 10 milijardų dolerių – įskaitant bemaž 6 milijardus dolerių privačių investuotojų pinigų – į savo turizmo sektoriaus plėtrą.
Šalis didžiuojasi daugybe traukos objektų – vaizdingais ežerais ir kalnais, karštaisiais mineraliniais šaltiniais, nuostabiais archeologiniais paminklais. Drąsesni nuotykių mėgėjai gali išmėginti jėgas aukštikalnių šlaituose ir saulės išdegintose dykumose, pagyventi stepėse kaip klajokliai ar aplankyti buvusius sovietinius lagerius ir poligonus, kur buvo išbandomos atominės bombos.
Tie, kam patinka miestietiškas gyvenimas, gali rasti paguodą sostinėje Astanoje ar šalies verslo sostinėje Almatoje.
Beprasmės pastangos?
Statydama naujus viešbučius ir renovuodama slidinėjimo kurortus šalis tikisi iki 2020 metų padvigubinti turistų skaičių - iki 8 milijonų per metus.
Boratas čia tikrai galėtų pasakyti, kad šios pastangos yra „Great success!“ (didžiulė sėkmė), bet Kazachstanui dar reikia nueiti ilgą kelią, kol jis galės įsilieti į pirmaujančių pasaulyje turistų traukos šalių gretas.
Šalis labai priklauso nuo vietinių turistų ir atvykstančiųjų iš buvusių sovietinių respublikų, pirmiausia Rusijos ir Centrinės Azijos šalių.
Kol Kazachstanas didžiuojasi turintis daug gamtos grožybių, neišvystyta infrastruktūra reiškia, kad mažai kas aplankys šią šalį.
Kazachstano turizmo vadovai pareiškė norą pritraukti daugiau turistų iš užsienio – ypač tų, kurių storos piniginės. Bet vien tik šlamančiomis kupiūromis turistų iš pageidaujamų šalių neprisiviliosi.
Painus vizų išdavimo ir registracijos procesas yra viena iš kliūčių, kurią jau dabar stengiamasi pašalinti.
Šį mėnesį Kazachstanas įvedė laikiną bevizį režimą 10 šalių piliečiams, tarp jų Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos, Japonijos, JAE, Vokietijos ir Malaizijos. Ši priemonė suteikia teisę turistams iš šių šalių iki 2015 metų liepos 15 dienos atvykti į Kazachstaną kiek norima kartų ir viešėti šalyje iki 15 dienų.
Kaip skelbia Kazachstano žiniasklaida, Astana ketina iki metų pabaigos panaikinti vizų režimą dar 48 šalims, daugiausia išsivysčiusioms.
Brangūs bilietai į rojų
Nepaisant pinigų įliejimo, Kazachstanas dar nėra tinkama turizmui šalis. Trūksta šiuolaikinės infrastruktūros ir vietinių lėktuvų maršrutų, labai daug prastų kelių ir nekokybiškų paslaugų.
„Beveik niekas iš paslaugas teikiančių žmonių nekalba angliškai, nėra užrašų užsieno kalbomis turistų lankomose vietose“, - neseniai verslo leidiniui „kapital.kz“ sakė vienas japonų turistas.
Jis taip pat skundėsi blogu aptarnavimu viešbučiuose ir restoranuose bei prastomis higienos sąlygomis – šiuose baruose kazachams taip pat yra ką veikti.
„Kavinėse ir restoranuose jie dažnai pamiršta atiduoti grąžą“, - pridūrė japonas.
Galija Izbastova, Kazachstano kelionių agentūros „I-Travel“ vadovė pripažįsta, kad „daugelis viešbučių toli gražu neatitinka jokių tarptautinių standartų“. Ji pasirenka pavyzdžiu įžymųjį Šaryno nacionalinį parką, teigdama, jog tualetai ir vonios kambariai šalia esančiuose viešbučiuose yra gėda.
Ji netiki, jog artimiausiu metu į Kazachstano slidinėjimo kurortus ir poilsiavietes paežerėse plūstels turistai, jeigu valdžia nesiims spręsti „svarbiausių turizmo verslo problemų“.
Namai – pragarai, be namų negerai
Jei nauda iš pinigingų turistų pritraukimo yra akivaizdi, tai Kazachstanas rizikuoja, plėšdamas savo šalies turistus.
Vieos turistų, lankančių Kazachstano traukos vietas, skaičius per keletą pastarųjų metų sumažėjo. Taip atsitiko iš dalies dėl aukštų maisto, lėktuvų bilietų ir viešbučių kainų savoje šalyje, tad patrauklesnės tapo kelionės į užsienį.
Kazachai dabar per metus išleidžia apie 400 milijonų dolerių atostogoms užsienyje, tuo tarpu vietinių šalies turistų skaičius spa ir slidinėjimo kurortuose sumažėjo.
Almaty gyventoja Asel Sandybatova sako, kad dėl aukštų viešbučių kainų Kazachstane buvo priversta pakeisti atostogų planus – užuot atostogavusi Borovojės kalnų kurorte Kazachstano šiaurėje ji praleis vasaros atostogas Turkijoje.
„Aš patyriau šoką pamačiusi, kad 10 dienų kelialapis į Borovoję kainuoja per 1900 dolerių, ir tai tik už lovą ir pusryčius“, - sakė moteris Laisvosios Europos Radijo/Laisvės Radijo laidų kazachų kalba redakcijai.
Vienas iš galimų problemos sprendimo būdų, kurį siūlo Marina Sudakova, vadovaujanti privačiai kelionių agentūrai, yra „ekonominės klasės“ paslaugų teikimas šalies žmonėms. Tai reiškia daugiau trijų žvaigždučių viešbučių, pigių pramogų ir šeimai prieinamų paslaugų.
