Prieš skandalingojo V.Kastujevo užmojus piestu stojo bendruomenė

Pasipiktinę Vilniaus miesto savivaldybės planais leisti daugiabučiais užstatyti „Žalgirio" klubo futbolo stadioną Žolyno gatvėje, Antakalnio bendruomenės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, susivienijimo žali.lt nariai, futbolo aistruoliai, judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ atstovai trečiadienio popietę, prieš Vilniaus savivaldybės tarybos posėdį, Europos aikštėje piketavo.

Vilniaus savivaldybė, nepaisydama protestų, trečiadienį pritarė sprendimui leisti statyti daugiabučius namus buvusio „Žalgirio“ klubo stadiono teritorijoje.

Sostinės taryba patvirtino tai numatantį detalųjį teritorijos planą Vilniaus Žolyno gatvėje.

Tiesa, galutinį sprendimą dar galės priimti Nacionalinė žemės tarnyba - taryba pritarė siūlymui, kad detalusis planas įsigaliotų tik gavus NŽT pritarimą detaliajam planui.

„Tuo metu, kai milijonai futbolo gerbėjų visame pasaulyje gyvena futbolo čempionato akimirkomis, o vis daugiau jaunimo užsidega šio sporto entuziazmu, išbėgdami paspardyti kamuolį, Vilniaus miesto savivaldybė šaltakraujiškai svarsto galimybę naikinti dar išlikusius visuomenei laisvai prieinamus sporto aikštynus“, – piktinosi Antakalnio bendruomenės atstovas Marius Markevičius.

Pasak jo, Vilniaus „Žalgirio“ klubo stadione, kuriame nuolat vyksta ne tik mėgėjų, bet ir profesionalių futbolo klubų treniruotės, sportui planuojama palikta mažą, tinkančią žaisti tik vaikams futbolo aikštelę.

„Nežinia, ar ji netaps dar viena uždara erdve, į kurią galės patekti tik susimokantieji už valandas. Kodėl erdvė, išnuomota su sąlyga vykdyti ir plėtoti futbolo veiklą, gali taip lengvai tapti gyvenamųjų namų kvartalu? Kodėl nenutraukiamos nuomos sutartys, kurių sąlygos nėra vykdomos? Keista ir tai, kad savivaldybė lieka akla visuomenės poreikiams, projektą mėgindama patvirtinti net po to, kai jo nesuderino Nacionalinė žemės tarnyba“, – pasakojo M.Markevičius.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino teigimu, nepriimtina, kad, trūkstant sportuoti tinkamų erdvių, jau įrengti futbolo stadionai apleidžiami arba juos keičia komercinės paskirties objektai: „Žalgirio” stadioną planuojama paversti daugiabučių kvartalu, vaiduokliškai merdi apleistas Nacionalinis stadionas, mokyklų stadionai naikinami. Negana to, miesto politikai kėsinasi ir į Žolyno gatvės visuomenei laisvai prieinamą sporto aikštyną. Taip dar labiau sustiprės vaikų užimtumo problema ir sumažės galimybė jiems tobulinti savo sporto įgūdžius“.

Buldozeris - nesustabdomas

Antakalnio bendruomenės atstovas M.Markevičius kartu su Antakalnio gyventoju Gediminu Vaišvila lankėsi savivaldybės komitetų posėdžiuose, kur buvo svarstomas Žolyno gatvės stadiono likimas.

„Apie viešą šio projekto svarstymą sužinojome jam įvykus. Vėliau nesėkmingai mėginome susisiekti su savivaldybėje dirbančiu architektu, kuruojančiu Antakalnio klausimus. Paaiškėjo, kad jis atostogauja, svarstymo protokolų kopijų neįmanoma gauti. Kiek žinau, viešo svarstymo metu neatsižvelgta į jokius pageidavimus ir pasiūlymus. Tiesiog matome, kad buldozeris jau nesustabdomas“, – pasakojo Antakalnio bendruomenės atstovas.

Pasak pašnekovo, po projekto pateikimo savivaldybėje vyko svarstymai komitetuose. Tačiau Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdyje jį turėjęs pristatyti Miesto plėtros departamento vadovas Egidijus Dedūra posėdyje nepasirodė.

„Išgirdau jau kitokias nuotaikas – kad projektas bus toliau stumiamas, nes atėjo „palaikymo laiškai“ iš „kišeninių klubų“, tokių, kaip prie savivaldybės esančio Vilniaus klubo „FC Žalgiris“, – komentavo pašnekovas.

Jo žodžiais, Miesto plėtros komitete buvo gauta informacija, kad Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), kuri iš pradžių buvo pritarusi „Žalgirio" stadiono apstatymo gyvenamaisiais namais projektui, po kilusio triukšmo savo suderinimą atšaukė.

Svarstyme dalyvavęs konservatorius Gediminas Švilpa mano, kad NŽT turi labai aiškiai pasisakyti, kokia yra padėtis.

„Žemė yra išnuomota stadionui, ji daug kainuoja. Planuoti ten namus yra nesveikas precedentas", – įsitikinęs pašnekovas.

Jo žiniomis, tas stadionas jau daugybę metų kėlė įvairių suinteresuotų grupių susidomėjimą, o dabar jo apstatymo projektas stumiamas ypač sparčiai.

„Norėtųsi, kad tas procesas vyktų skaidriai. Žemė išnuomota 99 metams su sąlyga, kad ten veiks stadionas. Jeigu miestas planuotų gyvenamųjų namų statybą, to sklypo kaina būtų visai kita. Savivaldybė galėtų jį parduoti aukcione, gautų milijonus ir tada galėtų kitoje vietoje pastatyti stadioną. Šiuo atveju sklypas nuomojamas lengvatinėmis sąlygomis, ir nuomininkai nusprendžia panaudoti jį kitiems tikslams. Tokių erdvių mieste yra nemažai. Kas būtų, jei kiekvienas darytų ką panorėjęs", – piktinosi politikas.

Lrytas.lt primena, kad ne tik futbolo klubas „Žalgiris“, bet ir 99 metams klubui valstybės išnuomota „Žalgirio“ treniruočių ir poilsio bazė Antakalnio rajone, prestižinėje Žolyno gatvėje, priklauso neseniai iš Maskvos kalėjimo paleistam verslininkui Vadimui Kastujevui. 

Pasirašydamas šią sutartį nuomininkas griežtai įsipareigojo naudoti šį sklypą tik pagal paskirtį – eksploatuoti stadioną.

Detaliojo plano rengėjai tikina, kad gyvenamųjų namų, kuriuose bus įrengti 128 butai, statyba, šlaito apželdinimas bus pradėtas tik tada, kai bus pastatytas jaunimui skirtas stadionas.

Tačiau daugelį glumina informacija apie būsimojo stadiono matmenis.

Jis būtų tik 80 metrų ilgio ir 25 metrų pločio – kur kas mažesnis nei įprastas stadionas.

Vilniaus meras Artūras Zuokas triukšmą, kylantį dėl „Žalgirio“ klubo stadiono, vadina dar viena sąmokslo teorija.

„Tai yra žemės teritorijos savininkų iniciatyva ir mes ją svarstome.

„Žalgirio“ futbolo klubas žemės nevaldo. O kas norėtų statyti, negalėčiau pasakyti, nes nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad tai V.Kastujevo projektas“, – teigė sostinės meras.

Mero įsitikinimu, nuomos sutarčiai nenusižengiama, nes stadionas pagal planus ten turi būti pastatytas.

„Stadionas bus, o teritorijos savininkai greta dar nori plėtoti gyvenamųjų namų statybą. Manau, kad projektas tikrai neblogas, daug geresnis nei anksčiau buvę variantai.

Juolab kad stadionas, treniruočių aikštė, tribūnos būtų perduota Vilniaus savivaldybei“, – sakė meras.

Atšaukė sprendimą

Anksčiau NŽT buvo pritarusi savivaldybės planams, tačiau neseniai atsiuntė raštą, atšaukiantį sprendimą dėl projekto suderinimo.

Tarybos nariai nepritarė Miesto plėtros komiteto siūlymui numatyti, kad būtų prijungta Žolyno g. 15 esanti teritorija, jog būtų galima statyti didesnių matmenų stadioną.

Taip pat nepritarta siūlymui, kad investuotojai, šiuo metu besinuomojantys žemę, turėtų iš pradžių įsigyti šį sklypą iš valstybės.

Savivaldybei teiktame projekte numatoma teritorijoje numatoma, kad vietoje dabar esančio stadiono Žolyno gatvėje 27 turėtų iškilti mažesnis, vaikų futbolo treniruotėms skirtas stadionas, likusi teritorija būtų užstatyta gyvenamaisiais namais. Juose planuojama įkurti 128 butus.

Numatoma, kad verslininkai įsipareigotų iš pradžių pastatyti ir Vilniaus miestui neatlygintinai perduoti stadioną ir tik po to galėtų statyti gyvenamuosius namus.