Utenos rajone trečius metus šinšilas auginanti ūkininkė sako, kad kiek daugiau nei pusę kilogramo sveriantys gyvūnėliai nėra reiklūs. Jie laikomi kaip ir pas kaimynus lenkus – 37 cm aukščio narveliuose. Iš Pietų Amerikos kilusioms šinšiloms tinkamiausia 18–20 laipsnių temperatūra.
Tačiau itin didelį nerimą augintojams kelia Maisto ir veterinarijos tarnybos ketinimai sugriežtinti reikalavimus audinių, lapių, šinšilų laikymui. To esą reikalauja „Konvencija dėl ūkinių gyvūnų apsaugos“ bei Europos Sąjungos rekomendacijos.
„Europos konvencijos yra numatytas narvelio aukštis metras, nes šinšila – šoklus gyvūnas. O Lietuvoje šinšilos laikomos 32–45 cm aukščio narveliuose“, – sako Maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis gydytojas Giedrius Blekaitis.
Augintojai tikina, kad mažutėms šinšiloms metro aukščio narvai nereikalingi. Jei bus verčiami įsigyti didesnius narvelius, prireiks daugiau pinigų ir patalpoms plėsti bei šildyti. Tai sužlugdys verslą.
„Šinšila tupi savo vietoje, niekur nešoka, todėl tokie narvai tinka. Ji pasinaudoja tik ketvirtadaliu narvo – ji į viršų nešoka, tik lipa“, – tvirtina šinšilų augintoja Dijana Grudzinskienė.
Dabar šinšilas augina maždaug 100 ūkių, daugiausiai smulkūs verslininkai. Per metus eksportuojama jų kailiukų daugiau nei už 80 mln. litų.
„Kaimyninės šalys to nedaro. Mūsų kailiai brangsta, ir negalime parduoti. O gretimos šalys to nedaro. Didžiosios konkurentės – Lenkija, Kanada. Visose šalyse, kurios įsivedė tuos reikalavimus, užsidarė šinšilų ūkiai, pavyzdžiui, Vokietijoje, Čekijoje“, – sako Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacijos valdybos narys Alvydas Barsteiga.
Naujos kailinių žvėrelių auginimo taisyklės turėtų būti patvirtintos metų pabaigoje.
