Rumunijoje veikiančio nacionalinio koledžo „Securitate“ dokumentams studijuoti (CNSAS) išleistoje ataskaitoje rašoma, kad „Ikea“ sutikdavo permokėti už šalyje pagamintas prekes, o dalis šių perviršinių lėšų buvo skiriama „Securitate“. Archyvuose atrasti duomenys leidžia spėti, kad įmonės vadovybė žinojo apie šiuos sandorius, nors „Ikea“ atstovai tokius įtarimus paneigė.
„Atlikome vidinį dokumentų patikrinimą ir neradome jokio pagrindo įtarti, kad įmonė buvo tiesiogiai susijusi su „Securitate“, – švedų „Dagens Nyheter“ laikraščiui teigė „Ikea“ atstovė Josephine Thorell.
Jos teigimu, „Ikea“ verslo sandorius Rumunijoje tuo metu vykdė per tarpininkę „Technoforestexport“, o septynerius metus trukęs bendradarbiavimas nutrūko 1988 metais. Nors „The Guardian“ neatskleidė tikslios saugumui pervestos pinigų sumos ar valiutos, rašoma, kad skaičiai buvo šešiaženkliai.
Rumunijos saugumo tarnyba „Securitate“ buvo viena iš didžiausių tokio pobūdžio institucijų komunistinėje Europoje – prezidento Nicolae Ceausescu valdymo metu agentų ir informatorių tinklas išsiplėtė iki 11 tūkst. asmenų.
Tai ne pirmas kartas, kuomet „Ikea“ apkaltinama bendradarbiavimu su buvusiais komunistiniais režimais. Pasitvirtinus informacijai, kad 1970–1980 m. įmonė naudojosi Rytų Vokietijos politinių kalinių darbu, „Ikea“ vadovybė 2012 m. lapkritį buvo priversta atsiprašyti.
