Planuojama nustatyti 8,50 euro valandinį atlyginimą - jis būtų
didesnis nei minimalus valandinis atlyginimas Jungtinėse Valstijose
ir Didžiojoje Britanijoje.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vadovaujama Krikščionių
demokratų partija pritarė naujajai siūlomai politikai. Vokietija
anksčiau pasikliaudavo profsąjungomis ir verslo grupėmis.
Šiuo metu Vokietija yra viena iš septynių ES narių, kuriose
nėra nustatytas minimalus valandinis atlyginimas.
Minimalus atlyginimas sukėlė daug ginčų Vokietijoje.
Verslininkai nuogąstavo, kad nustačius minimalų atlygį gali
sumažėti darbo vietų, be to, bendrovės gali būti priverstos
perkelti gamybos pajėgumus į kitas šalis, kur darbo jėga pigesnė.
Lobistai taip pat patvirtino, kad tokia politika darys
Vokietiją mažiau konkurencingą.
Dalį žmonių piktina siūlomos nuolaidos - kai kuriems
darbdaviams numatytas lengvatinis dvejų metų laikotarpis, per kurį
ši politika bus įgyvendinama palaipsniui.
Be to, šis atlyginimas nebus taikomas nepilnamečiams,
stažuotojams arba ilgalaikiams bedarbiams per pirmuosius šešis jų
darbo mėnesius.
Kitiems Vokietijos darbdaviams taisyklės įsigalios nuo 2015 m.
sausio 1 dienos. Minimalus valandinis atlyginimas bus peržiūrimas
kasmet nuo 2018 m. sausio 1 dienos.
Nepriklausomai nuo ketvirtadienio balsavimo rezultatų, šiai
politikai dar turi pritarti Vokietijos aukštesnieji parlamento
Bundesrato rūmai.
Kitos ES šalys koreguoja savo minimalaus atlygio politiką. Šių
metų kovą Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė didinanti
minimalų valandinį atlygį iki 6,50 svaro.
Gegužę Šveicarijos
gyventojai referendume aiškia persvara atmetė iniciatyvą nustatyti
rekordinę minimalią algą. Balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad 22
frankų (18 eurų) minimaliai valandinei algai pritarė tik 23 proc.
piliečių.
