Net ir stipriausias regiono ūkis – Vokietija, kurios statistika vis labiau lenkia Prancūziją, ima atsigauti vis lėčiau, o infliacijos lygis joje registruojamas žemiausias per pastaruosius ketverius metus – 0,9 proc. Ši statistika kelia vis didesnį nerimą, kad visai euro zonos ekonomikai gresia defliacija.
Vos prieš mėnesį Europos Komisijos vicepirmininkas Siimas Kallasas dėl euro zonos ūkio tvirtumo atrodė tikras. „Ūkio atsigavimas įsitvirtino“, – teigė jis. Portugalija pasitraukė iš finansinės paramos programos, Graikija sėkmingai rinkose pardavė savo obligacijų – atrodė, kad euro zonos krizė liko toli užnugaryje.
Tačiau jau greitai nauji duomenys parodė, kad krizė vis dar neįveikta – kova su ja labai priklauso nuo pasitikėjimo ekonomika, investicijų ir augimo spartos.
Labiausiai šią savaitę analitikus nuvylė Prancūzijos ekonomikos analizė: oficialūs duomenys rodo, kad menksta bendrasis vidaus produktas (BVP), todėl 2014 metais registruojamas ūkio augimas bus silpnesnis, nei tikėjosi valstybinė statistikos agentūra. Dar penktadienį nurodoma, kad pirmąjį šių metų ketvirtį ekonomika patyrė nuosmukį, o darbo neturi rekordiškai daug asmenų – 3,388 milijono.
„Markit“ pateikiamas pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) šalyje gegužės-birželio mėnesiais smuko nuo 53,5 iki 52,8 punkto. Vyriausiasis įmonės ekonomistas Chrisas Williamsonas teigia: „Panašu, kad Prancūzijoje prasideda naujas nuosmukis – šalies BVP pirmąjį šių metų ketvirtį smuko“. Verslo aktyvumo indeksas Prancūzijoje minėtu laikotarpiu sumenko nuo 49,3 iki 48,0 punkto – jis net nesiekia lemtingosios 50-ties punktų ribos, rodančios ekonomikos augimą.
Kaimyninės Vokietijos PVI buvo kiek geresnis – jis birželį siekė 54,2 punkto. Tiesa, ir šioje šalyje atsigavimas silpsta – IFO instituto pateikiamas verslo klimato indeksas birželį smuko žemiausiai per pastaruosius šešis mėnesius. Jis mažėja jau trečią kartą per pastaruosius keturis mėnesius.
Birželio infliacija - 0,5 proc.
Negalutiniais ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų birželį, palyginti su geguže, metinė infliacija euro zonoje siekė 0,5 procento.
Šių metų gegužę euro zonoje taip pat užfiksuota 0,5 proc. metinė infliacija.
Ekspertai mano, kad šių metų birželį, palyginti su pernai birželį registruotais duomenimis, labiausiai euro zonoje augo paslaugų kainos – 1,3 proc. (palyginti su 1,1 proc. gegužę), taip pat pakilo energetikos sektoriuje registruojamos kainos – 0,1 proc. (gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, jos nekito), ne energetikos sektoriaus produkcijos kainos liko stabilios (gegužę jos taip pat nekilo), tuo tarpu maisto produktų, alkoholio ir tabako kainos sumenko 0,2 proc. (balandį jų kainos kilstelėjo 0,1 proc.).
