„Senais laikais pastebėdavome, kad momentinis centralizuotai tiekiamo vandens suvartojimas padidėdavo iš karto po Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA rungtynių“, - kelių dešimtmečių istorija prisimena „Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius Saulius Venckus.
Taip nutinka, nes sporto renginiai padidina gyventojų fizinį aktyvumą – krepšinio ir futbolo čempionatų metu lietuviai patys dažniau išbėga pagainioti kamuolį. Be to, pastaraisiais metais augantis bėgimo populiarumas ir šiltas oras taip pat padidina vandens suvartojimą.
„Gyventojai vasarą apskritai yra gerokai aktyvesni: daugiau juda, sportuoja. Ne paslaptis, kad save gerbiantys verslininkai prieš svarbius susitikimus nevengia užsukti į biuruose esančius dušus. Ankstesnių metų tendencijos leidžia tikėtis, kad Pasaulio futbolo čempionatas ir po tokių renginių padidėjantis fizinis aktyvumas padidins ir centralizuotai tiekiamo vandens suvartojimą“, - teigia Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.
Vasarą daugiau vandens suvartojama ir dėl kitų priežasčių: vartotojai centralizuotai tiekiamą vandenį naudoja vejai ir daržams laistyti, užpildyti baseinus bei lauko dušus. „Vandens Lietuvoje turime daug ir tikrai geros kokybės. Be to, gyventojai daržams ar vejoms laistyti vandens gali įsigyti dvigubai pigiau, nes tokiu atveju nereikia mokėti už nuotekų valymą“, - aiškina B.Miežutavičius.
Vandens vartojimo sezoniškumą rodo „Šiaulių vandenys“ ir „Klaipėdos vandenys“ pateikti duomenys. Šiauliuose pernai metų trečiajame ketvirtyje vartotojams patiekta 452 tūkst. kub. m. šalto vandens, kai tuo tarpu pirmajame ketvirtyje – 410 tūkst. kub. m. „Klaipėdos vandenys“ skaičiuoja, kad pernai vasarą vartotojams patiekė 1,68 mln. kub. m. šalto vandens, o žiemos mėnesiais – 1,2 mln. kub. m. šalto vandens. Tai – „kurorto specifika“: į kurortinius miestus plūstantys poilsiautojai žymiai prisideda pre didesnio vandens suvartojimo.
