Lietuvos bankas pasielgė itin neprotingai, iš pradžių pastatęs pinigų saugyklą Klaipėdoje už 20 milijonų litų, o paskui lengva ranka ją pardavęs už vos daugiau nei 4 milijonus litų.
Tuo įsitikinęs inkasavimo paslaugas teikiančios įmonės „Eurocash1“ direktorius Vytautas Labeckas.
Mat įvedant eurą pinigus į uostamiestį inkasatoriams teks gabenti iš sostinės ar Kauno, o tai – ir papildomos išlaidos, ir daugiau darbo, ir netgi didesnė rizika.
Atostogos jau baigiasi
Pinigus Lietuvoje išvežiojančios dvi didžiausios inkasavimo bendrovės „G4S Lietuva“ ir „Eurocash1“ baigiantis 2014-iesiems ir 2015-ųjų pradžioje rengiasi dirbti be atostogų ar poilsio dienų.
„Pernai nepaslidinėjome, nes Latvijoje keitėme eurus. Šiemet irgi nepavyks, nes tas pat laukia Lietuvoje“, – juokėsi abiejose Baltijos šalyse dirbančios „Eurocash1“ vadovas V.Labeckas.
Jau nuo liepos įmonėje baigiamas atostogų sezonas. 800 čia dirbančių žmonių ruošiasi karštymečiui.
Inkasatoriams euro įvedimo kaimyninėje šalyje patirtis labai pravers Lietuvoje.
Svarbiausia pamoka – reikia kuo anksčiau ruoštis.
„Pas kaimynus likus pusmečiui jokių konkrečių darbų nevyko. Rimčiau galvoti apie tai, kas, kiek, kur veš ir ką darys, buvo pradėta likus vos keliems mėnesiams.
Lietuvoje jau dabar didieji klientai „Maxima“, „Lukoil“ ar „Senukai“ žino, kiek, kur ir kada eurų reikės vežti. Tačiau galutinių skaičių dar nėra. Didžioji dabartinio darbo dalis – planavimas“, – sakė V.Labeckas.
Iš anksto nuspėti sunku
Anot jo, iš anksto sunku prognozuoti, kur bus aktyviausiai keičiama valiuta. Gal didžioji pinigų dalis bus sąskaitose ir jie automatiškai bus pakeisti iš litų į eurus.
O gal žmonės plūs, pavyzdžiui, į „Norfą“ ir, norėdami išsikeisti 500 litų, pirks degtukų.
O gal į Lietuvos paštą? Kol kas galima tik spėlioti. Tačiau visi klientai norėtų, kad inkasatoriai eurus jiems atgabentų gruodžio 31 dieną.
Mat anksčiau atgabentų eurų nebus galima paleisti į apyvartą, tad juos teks saugoti. Lietuvos bankas bet kada gali patikrinti, ar eurai neišpakuoti. Jei taip nutiktų, galima sulaukti ir baudos. Todėl visi nori kuo vėliau gauti pinigus.
Tuo metu ir Lietuvos bankas, ir inkasatoriai neketina laukti paskutinės dienos. Inkasavimo paslaugas teikianti bendrovė turi tris riboto dydžio saugyklas, kurios veikia kaip perskirstymo centras.
Saugumo sumetimais bendrovė norėtų atsivežti tiek eurų, kiek tą dieną reikia. Pinigai bus pradėti vežioti nuo gruodžio 1 d. Karštymečio inkasatoriai laukia per paskutines dvi šių metų savaites.
Skaičiuos ištisą parą
Latvijoje irgi niekas iš anksto negalėjo įsivaizduoti, kiek monetų gali grįžti atgal, kiek pinigų žmonės keis.
„Tai buvo tarsi būrimas iš kavos tirščių. Mes prognozavome mažesnį pinigų kiekį. Dėl to kilo tam tikrų keblumų, turėjome ieškoti papildomų išteklių, darbuotojų. Per kelias dienas turėjome pasikviesti jų iš Estijos ir Lietuvos“, – pasakojo įmonės vadovas.
Jis spėja, kad daugiau vargo bus ne dėl eurų, o dėl litų. Mat ES valiutą dar gruodį inkasatoriai ketina išvežioti Lietuvos banko paruoštais paketais – po 200 eurų įvairiais nominalais.
Juos bus lengva pergabenti, nes iš centrinio banko bus imami paketų konteineriai. Užtat atgal sugrįš krūvos litų, kuriuos reikės perskaičiuoti ir skubiai vežti į Lietuvos banką. Teigiama, kad skaičiavimo centrai dirbs visą parą.
Beje, daugiau darbo nei Latvijoje bus ne tik dėl skirtingo valstybių dydžio: lietuviškos monetos sveria dvigubai daugiau nei latai.
Lietuviai prognozuoja, kad grįš ne visos, o apie 70 proc. monetų – panašiai kaip Latvijoje. Dalis jų jau yra išmėtytos, dalį gyventojai pasiliks atminimui.
Reikės naujų darbuotojų
Bendrovėje, kurioje šiuo metu dirba 800 žmonių, dviem mėnesiams darbuotojų skaičius išaugs dvigubai. Jau dabar priimama naujų žmonių, jie apmokomi.
Latvijoje esančios jų kompanijos žmonių paslaugomis negalės pasinaudoti, nes inkasatoriams, kurie nešiojasi ginklus, Lietuvoje ir Latvijoje taikomi skirtingi reikalavimai. Tačiau iš Latvijos į Lietuvą keliaus inkasatorių automobiliai, skaičiavimo įranga.
„Eurocash1“ vadovas įsitikinęs, kad didžiausias litų srautas į saugyklas plūs pirmąsias dvi kitų metų savaites. Taip nutiko ir Latvijoje – šioje šalyje apie sausio 10 dieną latų lavina pradėjo mažėti. Užtat tada prasidėjo eurų srautas.
Kostiumą grąžino atgal
Dvi pirmąsias kitų metų savaites bus galima atsiskaityti litais, o grąžą gauti eurais. Išskirtiniais atvejais grąžą bus leista atiduoti ir litais, tačiau kasininkams tai sukels labai didelių rūpesčių.
Pinigus keis komerciniai bankai, pašto skyriai ir prekybos centrai.
Tačiau pastaruosiuose niekas nekeis visų santaupų, o tik iš pirkėjo įteiktos kupiūros bus atiduota grąža eurais.
Kaip parodė Latvijos pavyzdys, žmonių fantazijai ribų nėra. Kaimyninėje šalyje pradėjus keisti latus į eurus į prabangių drabužių parduotuvę atėjęs vyriškis vienu kartu nusipirko kelis ypač brangius kostiumus. Pasivaikščiojęs valandą po prekybos centrą, grįžo atgal ir grąžino prekes.
Kasininkės buvo priverstos atiduoti pinigus eurais. Dar dažniau pasitaikydavo, kai į parduotuvę su didele latų kupiūra atėjęs pirkėjas įsigydavo tik degtukų arba cigarečių. Maža to, kai kurie taip elgėsi ne sykį.
Anot V.Labecko, toks paprastas gal ne visai sąžiningai uždirbtų pinigų išgryninimo būdas gali būti populiarus ir Lietuvoje.
Palydės policija
„Eurocash1“ vadovas džiaugėsi, kad nei Latvijoje, nei Estijoje inkasatorių užpuolimų tuo svarbiu laikotarpiu nepasitaikė. Galbūt ir Lietuva netaps išimtimi, tačiau ruošiamasi ir blogiausiam scenarijui.
„Bus gabenamos didelės pinigų sumos, todėl inkasatorių automobilius lydės policija. Į vieną mašiną galima sukrauti 4–5 konteinerius – kiekvienas po 600 kilogramų monetų. Nelygu jų nominalas, tai būtų nuo 5 iki 15 tūkst. eurų.
Vežant banknotus gali būti ir keli milijonai eurų“, – inkasatorių darbo paslaptimis dalijosi pašnekovas.
Sunaikino ir pusvelčiui atsikratė
Šią savaitę „Lietuvos rytas“ atskleidė, kad buvusi moderniausia Lietuvos banko saugykla Klaipėdoje jau apėjo šiukšlėmis ir apaugo dilgėlėmis po to, kai 2012 metų pabaigoje–2013 metų pradžioje nuspręsta jos atsisakyti.
Saugyklai statyti išleista daugiau nei 20 mln. litų, jos likutinė vertė likviduojant įstaigą – 18 mln. litų, o faktiškai Lietuvos bankas iš Valstybės turto fondo gavo 4,1 mln. litų.
Buvęs Lietuvos banko apsaugos vadovas Vytautas Karsokas stebėjosi, kad centrinis bankas 2012 metų pabaigoje sunaikino saugyklą, skirtą visai Vakarų Lietuvai, – tai du trečdaliai šalies teritorijos, o 2013 metais pranešė sieksiąs euro.
Kliūčių eurui iš esmės nebeliko
Lietuva galės įsivesti eurą nuo kitų metų sausio. Šią savaitę euro zonos šalių finansų ministrų (Euro grupės) susitikime skambėjo sveikinimai mūsų šaliai, atitikusiai euro įvedimo kriterijus.
„Tai pelnytas Lietuvos ekonominės pažangos ir sėkmingos politikos įveikiant globalios finansų krizės padarinius įvertinimas“, – rėžė Euro grupės pirmininkas, Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas.
Šią savaitę Lietuvos monetų kalykloje pradėtos kaldinti 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 euro centų bei 1 ir 2 eurų monetos su Vyčiu. Jų iš viso bus pagaminta lygiai milijonas.
Būtent tiek eurų galima nukaldinti iki ES Tarybos oficialaus sprendimo leisti Lietuvai įsivesti bendrą ES valiutą. Taip daroma tam, kad būtų išmėginti monetų ruošiniai, matavimo ir kaldinimo įranga.
Galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną ES Taryba ketina priimti jau liepos 23 dieną.
